velnias

vélnias sm. (3) KBII54, K, FrnW, , , NdŽ 1. LEXXXIII334 mit. žemės ir požemio dievaitis, kipšas, pinčiukas: Mūsų mitologijoje velnias pagrobia Aušrinę sp. Pikulas buvęs senas, žilas vyriškis su ilga žila barzda, mirtinai blyškios spalvos, apsisiautęs baltu audeklu, žvelgė iš padilbų į kitus ir reiškė velnią prš (J.Bretkūnas). Velniai gi būdavo jaujoj – bijodavom eit Aln. Velniùkas kūrendavo jaują Dgč. Būdavo seniau visokių ir velnių̃, ir raganų Trgn. Velnių̃ niekas neregė[jo], tik niūkdavo ir niūkdavo apie vélnius Aps. Katras bijo, tai ir vélnias visur esti Šmn. Kur velnias sėdi, tai te perkūnas muša Švnč. Velnias visada pasiverčia žmogum Grv. Prakeikti numai, velniaĩ lankos vakarais Kv. Kas subrazdėjo, sako, velniaĩ vaikščio[ja] Lk. Kur suodžiai, tę velniaĩ gyvena, po pečka PnmŽ. Kaip ėmė až kačergos, kapt ožiokui šitam až ragų – vélnias gi Kp. Vélnias kėbžlino ir atkėbžlino pas tave J. Ėgi ateina vélnias didelis, su ragais, su barzda kaip par ožką LMD(Klt). Žiūro, kad vélnias su ragais, su skūra, su šersčia Dsm. Išlindo toks nususęs velniùkas iš po to akmenio aplaužytom ragelėm (ps.) Brž. Ant to tilto stova juodas su kumpais ragais vélnias End. Negražūs velniaĩ gi buvo, nieko te baisaus nėr, ale tiktai su rageliais ir koja kai karvės Ant. Par vélnią kojos kai arklio LKKVII203(ČrP). Jeigu nosy bus viena skylelė – vélnias, jeigu bus bato pėda tuščia – išeina, vélnias (ps.) LKT214(Jnš). Jei y[ra] nosės nekiauros, ta žinojo, ka tas yr velniùkas (ps.) End. Seniau mano bobutė su velniaĩs šokdavus Všn. Eidavo velniaĩ į gužynes i mergas užšokydavo Klvr. Sakydavo, ka velniaĩ arklius jodinėja Grž. Mane pačią velniaĩ nešiojo po mišką – net Rudakiškėj buvau atsikliuvus Slk. Ir verkiau, ir žegnojaus, ir vélnius šaukiau, kol priejau gryčią Jdp. Senovės žmonės pasakodavo, kad velniaĩ ripką mušdavo ant kelių Pc. Nuo saulės sėdimo velnias darbą pradeda ir dirba, iki gaidys pragysta, o tada jau meta LTR. Ryto metą užgiedojo gaidys, vélnias i pranyko Trš. Gaidy, kurtiny, giedok, velniaĩ dūšią paims Šmn. Visi velniaĩ išrūko pro kaminą JT452. Pasikorimas tai nuo velnio pareinąs BsMtII63(Nm). Vél[nia]s bijo šermukšnio Sd. Velnias, su šermukšniu suduotas, bėga į šalį BsMtI10(Sln). Su tąja [šermukšnine] lazda galėjai vélnią mušt, lai jis pats iškas, kur yr [pinigai] Sk. Žmonys sako, kad vilkas velnio plauką turiąs, už tai žmogus, vilką pamatęs, nušiurpsti, nusigąsti Sln. Iš velnio pasidaro smala, o iš Perkūno – auksas LTR(Kbr). Ką kiaušinį po pažaste išnešioja, tai išeina vélnias Pst. Jūs velnią pristojot ir velniui teksit LTR(Brt). Viesulai sukanties, velniukai svodbą kelią BsMtI28(Nm). Jeigu esti vėjas didelis, tai žmonės sako, kad velnias veja savo bobą LTR(Ssk). Kap pučia didelis vėjas, tada sako: velniaĩ pirtin eina LKKXIII138(Grv). Velniaĩ dūšią neša, – sako, kai didelis vėjas Sld. Lauke velniaĩ su raganom dūksta (labai blogas oras) Tr. O, vélnias su ratais parvažiuo[ja] (artinasi perkūnija)! End. I sako parvažiavęs, muni vel[nia]s apsėdęs buvo Sd. Gatavai vél[nia]s prisistojęs i šnibždėjo į ausį (žmogus keistai elgėsi) End. Velnias tave užsėdo, kad nebegalima susikalbėti?! Srv. Nu velnio apsėstas, apstotas D.Pošk. Tave gal vélnias apsėdo, kad tep vaipais? Švnč. Jau nebė[ra] galvo[je] žalčiuo, musi vél[nia]s aną apsėdo Trk. Kiba tave velnias apsėdo?! Pns. Nu ta y[ra] vélnio apstota boba tikrai Klk. Jį vélnias apstojo nekeikiant Bt. Vélnio nemačiau, tik vélnio pristotą žmogų Gl. Ar vélnias jį pristojo?! Snt. Gal jis vélnio parinktas? Tr. Velnių varytojas, užkeikėjas ŠT270. Aš kareivis, sako, nebijau nė vélnio (ps.) Šv. Sako, ar matėt kas gyvą vélnią? Tl. Drąsus buvo, tai klausia: – Vélne, ko vaitoji? Slv. Vélne, paleisk, aš tau atiduosiu dūšią BM385(Plt). Velniùkuo dūšią pardaviau, i atnešė auksinių piningų maišelį Žr. Vélniau! LKGI218(Aln). Velnè! LD218(Klt, Tvr, Trgn, StngŽ30). Vel̃ne! Pgr. Velnelì broleli, paleisk, daugiau nebeisu vogti! LKT46(Vgr). Ima velniukas ir sugundo niekus plepėti, šaipytis… Pt. Velniùkai liūb eis su tais piemenukais risties Šts. Kad sausas šiltas laikas, nė vieno velniùko pri piemenų neateis Šts. Neikiat į krūmus vieni patys, o ten velniùkas lauka jūso Akm. Tokį maišą atnešei į pat laukų galą! Sakau, velnùkas biškį padėjo Kl. Mat jau ans mislijo, ka velnáitis aną šnekina, ne vaikis Kl. Radau mažuką avinuką ir bijau imt: gal velniùkas Pv. Kiūtodamas ant kelmo net apsiverkė velnytis BsMtII15(Srd). Velniū́tis juokias, ik valiai juokias (ps.) Dglš. ^ Tu piktas kaip velnias Stč. Tas šuo piktas kaip velnáitis Akm. O o, dabar vaikai kaip velniaĩ – žodžio nepasakyk Žmt. Susisukusi kaip šimtas velnių̃ Krš. Bjaurus kai velnias Pn. Atšiūžus kaip velnias Svn. Geras kaip velnias (iron.) KrvP(Dkk). Gi aš buvau kap velniùkas greita: kur mano neapeita, kur neaplakstyta! Pv. Ano šono pajauniukai ilgom kojom kaip velniùkai (d.) Slk. Menkutė, ale tokia sukčius kap vélnias . Jis suktas kap velnias . Šneka kaip žmogus, mislia kaip velnias Gdž. Pasleidęs kaip velnias Gdr. Bepigu anam negyventi – piningingas kaip vel[nia]s Ms. Rangus kaip velnias Skdv. Didelis kaip velnias, durnas kaip perkūnas KrvP(Srv). Baisus kaip velnias raiste KrvP. Ana y[ra] sveika kaip velnias, tik nepaslenka dirbti End. Mirė mirė visą žiemą, o dabar eina boba kap vélnias Rdm. Suvaikėjęs kap vélnias, suvisu durnas Švnč. Paikas kaip velnias BsMtII61. Pasipūtęs kaip Šiukštos vel[nia]s Žr. Tu panašus in Vygrių vélnią Pns. Atsipūtęs eina kap vélnias Dglš. Susilenkė kaip Vicento velnias VP43. Kočio[ja] (spaudžia prie darbo) kaip vélnias Vicentą End. Raišas kaip devintasis vél[nia]s Vkš. Graži kaip pupų velnias (iron.) LTR(Vl). Graži bjaurybė (mergaitė) kaip velnias! Rm. O ano akys žibėjo kaip vélnio tą vakarą End. Gavo tokį gerą piršlį, kaip vélnio botagą, – ir sumezga, ir atamezga JT366. Mano burna kap karvelio, o tavo gerklė kap vélnio Jz. Liežuvis kaip vélnias Adm. Meluoja kai velniai Srd. Smirdi kaip velnias Mlt. Bezi kaip vélnias, sarmatos neturi DūnŽ. Purvinas kai vélnias Dglš. Vaikas murzinas kai velnýtis Ar. Toks esi kaip pipirų velniùkas Žr. Par dieną nu tos kuknės paliekti paišinas kaip vélnias Pln. Parėjo kai velniùkas nudulkėjusi Žg. Išsitepus (išsidažiusi), išsidarius kap kokis vélnias – aš jos sarmatinuos Pv. Pajuodęs kaip skudurų velnias LTR(Grk). Karvė juoda, o jis baltas kai vélnias Jrb. Ka ta Klaipėda nusmilkusi kaip vélnias End. Paalksnės juodos, tai sako – kai vélnio šūdas Šmn. Apsileidusi ir aš, pasidariau kaip vélnias End. Parejo aną vakarą girčiausis kaip vél[nia]s Trk. Baugūs kai velniaĩ, sunku sugaudyt tuos viščiukus PnmŽ. Stora kai vélnias [bebro oda], nė[ra] te blizgėjimo Vdn. Meisa y[ra] ta sūri kaip vélnias End. Ka tas piningas y[ra] kaip vélnias neskalsus End. Kiečiai auga teip kaip velniaĩ, aš negaliu anų išpjauti – kaip medžiai Yl. Verskiat šakainį – smelka rasodną kaip vélnias End. Nėr ganyklos, vargstam kaip velniaĩ Rdn. Kai juodas vélnias vargau LKT117(Rs). Kur aš, te i vélnias su kačerga Ad. Norėjo dirbti kaip velniaĩ Pgr. Pluša kaip velnias po peklą Btg. Dirbdavai kai juodas velnias, i gana Pžrl. Tingi tu uogų skyt kai vélnias Jd. Pampsosi tu munie, kai velnias pry pečiaus! Darbo imkis! Vvr. Žentas dirba eiguliu, abu vagia kaip velniaĩ Alks. Mano dùkters aust nei burbt, verpt nei stukt neina, o jau šokt – kaip velniaĩ Snt. Noru ėsti kaip vélnias Krš. Ženytis nori kap vélnias, o šienaut nemoki . Bus tik vélniui darbo daugiau apsiženijus Sld. Visi pacai pri munęs kaip velniaĩ parejo [iš kaimynų] Krž. Seniau bernai kaip velniaĩ kad mušdavos Slm. Ėmiausi kai su velniaĩs Jrb. Gavom [mušti] kaip velniaĩ maiše Snt. Al šetonuo duoti ugnies (mušti) kiek vélnias nemato End. Pijokai abudu, gyvena kaip du vélniu (mušdamiesi) Krš. Ko dūksti kaip velnias Žvr. Liuob siusma po duobą kaip velnáičiai Trk. Raba kaip vél[nia]s po kaulinyčią Sd. Netratėk kaip vélnias kiaulinyčio[je] Tl. Išvažiuoja [autobusas] ne laiku, lekia kaip velniaĩ Gdž. Mes sušlapsim [per lietų] kai velniaĩ Auk. Gyvena kaip velnias raiste PPr284. Šūkaloja kaip velnias raiste III389. Trankosi kaip velnias, perkūno genamas LTsV132(Klvr). Siuva aplink kaip velnių apsėstas Trs. Laksto po kiemą kap vélnio apsėstas – vis neatsiranda tos kopėčios . Rėkia kaip velnių apsėsta LTR(Vdšk). Ko šauki kai vélnio apsėstas? Grdž. Ko plyšti kai vélnio draskoma?! Rs. Cypia kai velnias terboj Zr. Negaliu dainuot, imu verkt kap vélnias Graž. Suriko senis kap vélnias ropėse Vlkv. Vaikščioja kaip velnias po ropes PPr290(Kp). Įsikraustė kap velnias į ropes Mrj. Sėdi kap velnias ropėsa be darbo Rod. Sėdi kai velnias ropė̃s ir jodo žmones Trgn. Jodo kaip velnias dūšią Brž. Sėdi kaip velniui dūšią užrašęs Bsg. Griebė tas [motociklo] dalis kap vélnias dūšią Rdš. Lekia lyg vélnias dūšią nusistvėręs Kbr. Tąsai tą vaiką be reikalo kai velnias dūšią Skdt. Pasigavo kaip velniai dūšią ir išsivežė Slm. Tas lakina muni kaip vel[nia]s savo motiną I315(Sd). Tęsia kaip velnias močią par raistą Ds. Pats ūkininku tapti jis niekados negali, bet prie ūkės jis it velnias prie dūšios kabinasi A1885,233. Kap vélnias prikliuvo [prie jo] LKKXIII126(Grv). Šokinėja kaip velnias po bajoro kelnes PPr423(Pšl). Kratykis tu nuo jo kaip nuo kokio velnio! Slm. Išbildėjo kap vélnio nešamas Vrn. Tas arklys leka kaip šimtas velnių̃ parsigandęs Yl. Dulmargė išpančiota bėga kaip devyni velniai Šts. Tikra pasiutynė su tais gyvuliais: zylioja lyg velniaĩ Skr. I lekia kap vélnias par ledą Ml. Lekia kaip velnią pasigavęs Sml. Jie kaip šoks lėkt su tuo laužu, kaip velniaĩ su pečionėm Pn. Intūksėjo kai velnias su žarijom Sld. Bijo kaip velnias bobos KrvP(Dkk). Bijo kaip velnias perkūno KrvP(Pln, Ps). Prisisaugojo kap velnias perkūno Onš. Bijok tokios nelaimės (nesantuokinio vaiko) kaip vélnio Klk. Plakdavo žmonis, bijojo ano žmonys kaip vélnio Užv. Nekentu aš ano kaip vélnio End. Teip nekenčiu kaip ir velnių̃ Pnd. Nekenčia kaip velnias gaidžiagystės Rz. Kaip velnias gaidžių nekenčia LTR(Gdr). Atsiviepė it velnias priš perkūniją Skd. Ko vaipais yt velnaitis žaibus metant? Skd. Šoka įsisprendęs kaip vel[nia]s priš žaibus Šts. Šaipos kap velnias prieš debesį Prl. Titinasi kaip velnias prieš debesį PPr290(Prn). Ko žiūri kaip vélnias į rupūžę, ar nepažįsti? Skr. Žiūra kaip velnias į gegužę Krž. Žiūri kai velnias an varlę Skp. Ko žiūri kreivom akim kai velnias į savo motiną? Srd. Nuskambėjo kap velnių̃ pulkas LKT198(KzR). I diginiuos, i puldinės kaip vél[nia]s jaujos degti Užv. Šoka (Tuntuoja Dglš) kai velnias, balą aždegęs . Jei ką dideliai ilgai dirbo: – I ko čia, – sako, – neužrauki kaip vélnias ežero End. Užsodino kaip velnią ant pinigų puodo (netinkamą žmogų paskyrė) J.Jabl. Pakliuvau kaip vélnias į vaiską: labai blogi metai buvo, lietingi Snt. Sėdo kaip velnias į pipirus PnmA. Įsivėliau kai velnias į pakulas Grk. Įkrito kaip vel[nia]s į žabangas Sd. Vargsta kaip velnias su negyva pempe Šll. Velka kaip velnias varlę Trgn. Velka kaip velnias veršeną Krž. Dreba kaip velnias an kemso Ds. Dreba kaip velnias ant lukšto (ant vandens lelijos) Krž. Pūkščia kai velnias po pirčiai Zr. Išmurkdė kap velnią kopūstuosa Nmn. Išlindo kaip vélnias iš pakerės DūnŽ. Nukušteno kai velnias per šiaudais Vdš. Viską, ką kitur uždirbu, ką algos gaunu, į tą ūkį [sukišu] kaip į velnio maišą J.Marc. Vėjas kaip į velnio veselią Nd. Daugybės juodvarnių kai velnių̃ gauja: laukas žiba nuo jų – teip juodi LKT180(Jrb). Ir tų mašinų priviso kaip iš velnio ančio A.Gric. Gerai gyveno, turėjo pinigų kai velnių̃ Jd. Tų vaikų turi kai velnių̃ pagado[je] Nm. Šermukšniai pilni, rudenį bus lietaus kaip vélnio . Devė [lietus], ka velniaĩ rūko Žr. Kur vaikai neišlakstis, kur vélnias neišnešios Krs. Kap pjautas pjautuvu pėdas, kap tėvas su motka, o kap šienautas, kap velnias su ragu Mrs. Vaikali, a velniùkas su ragiuku tavi i bado: judi, kruti Rdn. Stripuliuoja (nekantrauja), lyg velnias blauzdą laužtų Grk. Ko skubini? Velnias šlaunies nelaužia Dkš. Ar velnias tau blauzdą laužia važiuot dabar tokioj blauzdlaužynėj Vdžg. A vélnias ragą į subinę kiša, ka skubi?! Krš. Ko draskaisi dabar, a ne vélnią matai? Sml. Koks ten dažinys – velnias matos, geriau jo nevalgysiu KlK13,97(Kp). Nei (neik), būsi vélnias velnių̃ (labai sudulkėsi) Švnč. Jau tę galima ir vélniu ragai numalt, ką tę ir daro tep ilgai?! Pv. Gal velniui ragus mausto, kad neateina? Ds. Gal velniui ragus statai? (atkertama sakančiam „neturiu laiko“) LTR(Ds). A vélnią ir lupai išejęs? Krš. Jug ten patį vélnią išmaliavotų su ragais End. Ko teip ilgai trunka, ar velnią ir romija?! Ms. Tik man ragus paduok, velnią aš pats ištrauksiu Grz. Toks vyras: vélnio ragus galėtų nulaužyt, o dykas Jrb. Vyrai tokie, kad vélnią sutrupintų Adm. A, da su velniaĩs minčių galiu eit Žl. Kad aš tau imsiu duot, tai net velniaĩ bezdės! Al. Užsitvatijom pečių, kai šalta, kad velniaĩ kauka Krš. Sėdint tai aš ir vélnią parsitrenktau Alv. Su vélniu nesiimsi Snt. Jau jos nė vélnias nepáreis Jrb. Ir vélnią su ragais išneštų iš krautuvės Ds. Vélnią su ragais gali parsinešti, nėkas nėko nesako Krš. Dabar turgun tik vélnio su ragais trūksta [i](visko yra) Kpč. Tokio[je] trobo[je] vélnias blauzą galia nulūžti Krž. Vélniui ragai lūžta (netvarka) LKT156(Grz). Vélnias raitas joja in girnų – šite ažuversta Dglš. Čia pats vélnias sprandą nusisuktų Skrb. O kieme – tai vélnias nosį nusisuktų Šmn. Tam raiste i velnias ragus nusilaužtų Tr. Į dirvą negalia nė vélnias ragų įdurti, toks molis Pln. Čia vélnią greičiau rasi negu akmenų Šš. Tokioj vietoj gyvena, kad ir vélnias basas nepereis Ign. Viduj pirkioj i vélnias nepereit Dglš. Atsidūrė tę, kur velnias vaikus peri Ss. Aplinkui pelkės priaugusios krūmokšnių, kur velniai vaikus veda Jnš. Biržynan vélnias basas neineit (daug nuolaužų) Dglš. Čia jau ir pats velnias ragus susilaužytų Dbk. Par jo duoną ir velniai basom kojom nepereis LTR(Slk). Duona buvo nekokia, velnias basas nepereit par plutą Švnč. Ant to snukio velnias pupas kūlė (labai rauplėtas) LzP. Su velniu neik an pirtį LTR(Rm). Pirty ar jaujoj – kaip vélnio saujoj Blnk. Įsileisk velnią į pirtį – tuoj užlips ir ant plautų LTsV273(Trgn). Kad velniui duodi koją įkelti, tai ir sostą gausi pataisyti V627. Užstok vélniu duris, tai insirangis per langą, užstok langą – jis per aukštinį Pv. Uždaryk velniu[i] duris, tai išlįs pro aukštinį LKT210(Dkš). Uždaryk velniuo duris – ans įlįs ir par rakto skylę LMD(Tl). Su vélniu ir obuolio nepasidalinsi Ad. Eidamas su velniu obulauti, paliksi ir be terbos, ir be obulų VP14. Neik su vélniu grybaut, liksi be terbos ir be grybų Rs. Neik su velniu riešutauti, liksi be terbos ir be riešutų Kltn. Su sena boba kupčiaut, tai kai su velniu obuoliaut LMD(Slv). Boba, merga ir velnias – vieno tėvo vaikai LTR. Boba ir ragana – velnių seserys LTR. Bobos ir vélnias bijo Všn, An. Boba ir velnią apšukos LTR(Grv). Boba baisesnė i ažu vélnią Švd. Ar vélnias, ar boba prigėrus Drsk. A girtas, a vélnias – tas pats Jrb. Girta boba až vélnią blogiau Ant. Boba ratuos, vélnias po ratais Šmn. Tik vélnias žino, ką boba galvoja Msn. Ką boba padaris, tai nė velnias nepriveiks LTR(Rm). Ką velnias nevalios, tą boba valios M. Ką motriška padirba, to nė vélnias nepadirbs Pln. Kai vélnias nieko negalia padaryt, pasiverčia an bobą Ps. Pats vélnias težino, kur boba peilį galanda Erž. Nė vélnias nežino, kur motriškos pagalanda peilį Krž. Ot boba, iš vélnio pinigą padaris! Antr. Ko vélnias daugiau bijo? – Bobos i šermukšnio Erž. Aš nebijau nė vélnio bobutės Ss. Nieko nebijo, nė pliko vélnio nebibijo Trk. Su anuo nė pats vélnias nepagyvens, visumet susišėliojęs i susišėliojęs End. Tokiam vélniuo iš papeklio nėkas šonų neaptranko Krš. Jei norėsi, tai ir su pačiu vélniu sutarsi Šmn. Nusileisdamas ir su velniu sugyvensi Tr. Nuo jo neapsisaugosi, jis patį vélnią apmaus Jnš. Nė pats vélnias neįtiks Jnš. Pasakė, kad iš manęs nė vélnias neišeina Šk. Savo namuose, o vélnio naguose Ar. Vel[nia]s tau, sako, tevergau[ja], ne žmogus S.Dauk. Naktį velnio bijo, o dieną žmonių Varn. Dieną žmogus, naktį vélnias Srd. Vel[nia]s nemiegta S.Dauk. Vienas vel[nia]s išejo, o kitas toks parejo S.Dauk. Ar tas, ar tas, vis vienas vélnias Nmč. Devyni velniaĩ jodos i abu galu rodos (apie nesutariančius) Dglš. Vienas trauka, kitas vélnio lauka [i](vienas dirba, kitas tinginiauja) Krš, Kl. Dieną po velniais, naktį po vienais kailiniais Pg, Ds. Lino kančios nė vél[nia]s neiškentėjo Bdr. I vélnias su jom (mošomis) būt nesuteikęs gyvent Dglš. Marti – karti, o anyta – vélnio pramanyta Grnk. Žentas su ragais, marti su velniaĩs Krtn. Velnio rytas ir išspjautas Pnd. Vienas velnias jojamas, kitas važiuojamas LTsV279(Alvt). Vienas velnias ariamas, kitas akėjamas LTsV279(Vlkv). Velniui niekad neprikeiksi, o bagočiui niekad nepridirbsi LTR(). Velnias dūšios, o šuva skolos neturi suv. Kad velnias gimė, tai velnias ir bus LTR(Kz). Koks jau velnias gimė, toks ir sprogs . Kuo velnias gimė, tuo ir karš Sd. Kokis vélnias in lopšį, tokis – ir in grabą LKT210(Dkš). Koks vélnias jaunas, toks ir pasenėjęs Klt. Vélniu apsigimęs, vélniu pasisiuvęs, vélnias i būs Krš. Koks vélnias, toks ir velniukas Tl. Velnias sėjo, velnias ir pjauna LTsV243(Vrn). Iš bėdos vélnias ir muses ryja Tlž. Visų velnių̃ ragai vienodi Šl. Visi velniaĩ, visi raguoti LTR(Vl). Nebus geriau, a vélnias su nagais, a su kanopom Mžš. Vélnio žagrė, vélnio jaučiai (apie blogą darbą) Skr. Vélnias vélniu i smirda (apie degtinę) Švnč. Visi velniaĩ tokie, visi gauruoti End. Visi velniaĩ, visi muzikantai Pnm, Kp. Visi velniai juodi, nė vieno nėra balto Sln. Tegul bus tavo velnias juodesnis Ml. Ot i pažiūrėsim, kieno vélnias juodesnis! Sml. Ne taip velnias juodas, kaip pamaliavotas Ub. Ne toks velnias baisus, koks nušnekamas PPr213. Raistas nebus be velnio VoL244. Velnias ir savo balą giria Pnd. Vélnias geras tik sau JT223. Sveikata negal girties, galia vélnias koją pakišti Rdn. Velniui ir vagis brangus LTR(Zp). Vélnio nereikia ieškotei – pats ateina Trgn. Prie gero žmogaus ir velnių daug reik LTR(Grl). Teip padarius, velnias turės vienu ragu mažiau VP46. Vélnio nebijau, o nu žmogaus blogo neatsigysi Gd. Į vélnio tinklą gali įkristi, kaip esi jaunas Yl. Kas velnią keikia, tas velniui dirba LTR(Auk). Šitie vietiniai kur yra lenkai, tai jie vis tiek tokie kap sako – savo vélnio nesimeta Pns. Kaip rudos akys, teip su vélniu žmogus yr (jis gali kerėti) Yl. Velniai vaikus sumaino, jei tik pirmąroz juos bobutė prausdama neperžegnojo LTR(Slk). Įspaus kryžių [į duonos kepalą], ka vel[nia]s neatimtum Sd. Žmogus visais laikais daugiau pri vélnio kritęs Rdn. Ar tu vélnią ir esi prarijęs, kad teip stiprus Grž. Kas do par véln[ia]s įlenda už kailio, ka taip siunta Rdn. Nėko nepadarysi, véln[ia]s po skūros palindo, i gerai Skd. Jam už kaunierio velnių̃ pilna! Pv. Vélnias už apkaklės uodegą kiša jau Lkv. Vélnias į uodegą įkibęs, neliaunas [dūkti] Krš. Kai ištekėjo, devynis vélnius iš kasų paleidė Krs. Po šliūbo pasikeita [moterys], pasiunta, liuob sakys – vélnią iš kasų paleido Krš. Kur čia nerūkysi, jei velniùkas ant liežuvio galo šokinė[ja] Grdm. Žilas plaukas galvon, velnias stverias uodegon Trgn. Vél[nia]s į užpakalį bezmėną kabina (apie senstantį) Akm. Jau sena, su vélniu vienų metų Krš. Jo galvoj velniaĩ strapalioja Tr. Dūrė vélnias galvon (radosi kvaila mintis) Db. Vélnias yra žmonims galvas susukęs, ka taip duodas Krš. Kuokines darė i darė, kole anturskė jai vélnią galvon (suviliojo) Švnč. Rėkia dėl akių – galvoj velniai sukasi Šk. Dar̃ velniaĩ žmonių širdysa sulindę (žmonės yra negailestingi) Mrc. Tep girtas, kad net velniaĩ akyse vaikščiojo Klt. Jurga tarsi nusigando, tarsi suprato, nustojo kvatojusi, surimtėjo, tiktai velniukai akyse lakstė K.Bor. Tie du vyručiai buvo pilni velnių, vienas barzdotas, o kitas tris dienas nesiskutęs P.Andr. Jug meistras ne vélnias, susitarsi Krš. Da te bus velniui darbo Švnč. Už mergų gimdymus velnias atkenčia BsMtII67(Srd). Kad vel[nia]s paėmė kirvį, teema ir kotą S.Dauk. Ka velnias prišoks, ir iš kirvio koto sprogs Škn. Velnio muštas, velniui nepasiskųsi LTsV179(Trg). Velnią mušęs, velniui nepasiskųsi LTR(Jrb), Erž. Nuo velnio eisi in šėtoną apsiskųst LMD(Vlk). Šėtonas velnius bara Sln. Velnias velnią gina Sln. Kai gausi lupt, tai pripažįsi vélnią už tetėną Šk. Velnias velnią pažino ir an alaus pavadino LTR(Ml). Velnio bitės – velnio medus PPr436, Mrj. Vélnias vélniui rankas mazgoja, daugiau nieko Švnč. Velnias už velnio tęsia LTR(Grv). Pijokui virstant vélnias ragus pakiša Pl. Pijokui velniai paduškėlę pakiša Tr. Seniui griūvant vélnias akmenį pakiša JT228. Skubos darbą velnias renka PPr50, Nm. Dviejų darbų ir velniui nereikia LTR(Auk). Šventės darbas vélniui reikalingas An. Jeigu ant vieno pečio yr mintuvai, ta ant kito – vél[nia]s (nors ir vargsti, bet ir linksmas būni) Lnk. Kai tas vélnias sako: degs nedegs pelkė, bile pasiutimą išvarysiu Erž. Bagotam velnias vaikus supa LTsV186(Žsl). Bagotam ir velnias ratus tepa Vj. Bagotam ir vélnias sviestą košėn drebia Kp. Bagotam i vélnias į košę taukais šika Lk. Bagotam vélnias ir į košę šika, o biednam ir iššikęs išema End. Kur tiršta košė, te ir vélnias šika Trgn. Musėt tau vélnias pinigus iš molio lipdo Ad. Velniui katiliukas, o man pinigai Antr. Už rublį i vél[nia]s kazoką šoka Vkš. Už pinigus ir vélnias šoka Sn. Su pinigais ir velnią ant stogo užvarysi LTsV183. Sidabro yla ir velnio maišą praduria Plv. Sidabrinė kulka ir velnią nušauna LTR(Mrj). Gobšaus bėdas velnias rėdo PPr92. Gobšo naudą velniai gaudo LTR(Tl). Tiek kiaulei grybas, tiek vélniuo žydas Plt. Ažu žirnį mažesnis, ažu vélnią piktesnis (pipiras) Trgn, Mlk. Už žirnį mažesnis, už velnią kartesnis (pipiras) Krkn. Kaulo burna, mėsos barzda, du kartus gimsta, vieną kartą miršta ir velnio nebijo (gaidys) LTR. Dukart gimusio ir vélnias bijo (gaidys) JT457. Juodas kaip velnias, ale ne velnias, lekia kaip paukštis, ale ne paukštis, knisa kaip kiaulė, ale ne kiaulė (juodvabalis) LtsV537. Vélnias su taukuota nosia (svirtis) JT454. Juodas vélnias aukso krėsle sėda (puodas ant ugnies) End. Raudonas liežuvis juodą velnią laižo (ugnis ir katilas) Sim. Raudoni botagai juodą velnią plaka (ugnis ir katilas) LTR. Juodas velnias visą auksą maišo (žarsteklis) Pnd. Juodas kaip vel[nia]s, skanus kaip pasiutęs (vėdarai) Slnt.statula, skulptūrėlė, vaizduojanti šį padarą: Velnių muziejus . Ans dirba visokius velnáičius, je kas prašo Gršl. Daba velniaĩ žmonims rūpa – mokytiejai velnių̃ prisinešę Krš. 2. KlG21, R, , 15, P, N, I, M religijose – piktoji dvasia, nelabasis: Martynas matė, kad tokiame pragare, kaip ties Verdenu, nei Dievas, nei velnias nepadėjo ir negalėjo padėti I.Simon. Kad pilvots koks ponpalaikis taipo prasikeikia, tai jau ne dyvai, nes vélniui jis pasidavęs, poterių gėdis ir dangaus paminėdams juokias K.Donel. Ten vélnias su aniolais mušės, dideliai bildėjo Šts. Kaip padirbėjo, kad guli, niekas tau, nei velniaĩ lenda, nei aniolai, nei niekas, kad miegi geriausia Rk. Jei esi vélnias, eik į peklą, jei dūšia – ta prašyk ko nori Sd. Kam pasiskųsi: Dievo nė[ra], o vélnias kaži kur yra Stak. Jūs, velnių, daug, e tu, Dieve, vienas Klt. Velniaĩ vedžios, niekur neuliok vakare [per Kūčias] Aln. Vélnias baikštus – kryžio bijo Aps. Vélnias kavojas až kryžiaus JT419. Velnias tiems ant galo užmoka, kurie jo duodas prisiviliodintis Kel1853,12. Antra pavinastis to, kurs priima krikštą, yra ta, idant išsižadėtum velnio ir jo puikybės, ir visų jo darbų P. Krikštas … išgano mus nuogi amžinos smerties ir nuogi piktojo velnio 24–25. Tenerst velnias ir visa pekla, draugas est jums sūnus Dievo ChG71. Bet mes prašom to[je] maldo[je], … idant mus velnias, svietas ir kūnas mūsų nepriegautų Vln24. Tie trys mūsų dūšios neprieteliai: svietas, kūnas ir velnias brš. Tegul velnias su savo macia nieko mumus nepadaro PK174. Teikis, tėve, ir šią dieną apgalėti piktą velnią, kursai mus nuog tavęs traukia PK19–20. Prakeiktas tas žmogus, kursai žiedą jauniškės savo velniui ataduosti, o mieles senystės savo nori Dievui ataduot PK249. Velnias mūsų nepertrauks KN185. Piktieji save nuog Dievo amžinai su velniais regėsis atmestus MT254. Būkit pagiringi, nesa jūsų prieštarnykas velnias visada gražo[ja] rengdamas kaip levas aplinkui jus vaikščiodamas, idant kurį praryt galėtų MP77. Ans pasveikino daugel … ir daugel velnių išvarė ir nedaleidė velniamus kalbėt Ch1Mr1,34. Velnias gundžia moteriškę per žaltį Ch81. Pana per savo galybę trem nuo jo velnio piktybę SGII70. Kaip nesang velnias yra eitvaras, teip biesas yra žemėpatis WP150. ^ Kaip jei velniaĩ juodi, bjauri tie Užgavėnių žydai Kl. Aneliutė eina bažnyčion, nu Elena gi neina kaip vélnias, nigdi nemačiau Rk. Daužos kaip vélnias po peklą Snt. Kad tu ir dainuoji – kap vélnias pragare . Jis pri josios kaip vélnias pri davatkos pristojo Erž. Ir džiaugsies čia dabar kaip velnias, davatką sugundęs KrvP. Apsiriko kaip velnias, šventą Morkų peklon įsikvietęs KrvP(Al). Karvė parlėkė lyg velnias iš peklos Rd. Bėga kaip velnias, kryžių pamatęs KrvP(Jnš, Mrk, Vkš). Bijo kaip velnias kryžiaus LTR(Gdr, Pn), Krč. Pabūgo kap vélnias kryžiaus Vrn. Aš pijoko tai kaip vélnias kryžiaus bijau Užp. Mes to alaus kratoms kaip vélnias kryžiaus Slm. Bijo knygos (nenori mokytis) kai vélnias kryžio Tr. Bijo kaip velnias ražančiaus KrvP(Srv). I pabalo kaip velnias davatką pamatęs Slnt. Vypt atsivieps kaip vel[nia]s, švęstu vandeniu apšlėktas Grg. Siūlos (Peršasi Mrj) kai velnias į kūmus Sln. Kai vélnias į peklą spraudeis spraudeis i įsispraudei Erž. Ko tu čia zerioji, ko tu grūdies kap velnias po peklą?! Nmn. Ko taip užsidegei kaip velnias peklą degti?! Užv. Ko teip skubi kaip velnias peklos gesinti? Slnt. Ko važiuoji kaip velnias peklą uždegęs Žvr. Ko tuntuoji kaip velnias peklą aždegęs? Slk. Ar poterius skaitai, ar velnią matai, kad nieko nesakai? Klp. Užsirioglino kaip velnias ant altoriaus Rt. Vesk velnią į bažnyčią, vis velniu liks Sdb. Įleisk vélnią į bažnyčią, lips ir ant altoriaus Yl; LTR(Šl). Nuo velnio yra kryžius, o nuo bobos nėra rodos LTR(Aln). Boba perša, vélnias šliūbą duoda Jnš. Boba – piršlys, vélnias – kvieslys Snt. Jei boba į piršlius, velnias į maršalkas LTR(Žg). Dvim davatka tarnauna: Dievuo i velniuo Grd. Davatkai kelią prie Dievo vis velnias pastoja Tr. Pasaka nuo Dievo, mįslė nuo vélnio Všk. Nežnia, nuog ko toj laimė: ar nuog Dievo, ar nuog vélnio Pv. Ar mane Dievas, ar vélnias an ragų atnešė Dg. Ką Dievas duoda, velnias nepagriebs KlvK. Ką Dievas duos, tai nei vélnias neatims Vdk. Dievas nedav[ė], i vélnias neduos Švnč. Ir velnias duoda, ir Dievas neatima LTsV209(Vrn). Dievas davė, velnias parovė D168 psl. Velnias bėdą, Dievas rodą LTR(Slk). Dievas sėja rugius, o velnias kūkalius LMD(Vlk). Ir Dievą apvylė, ir velnią apgavo LTsV243. Kas Dievo Dievui, kas velnio velniui LTR. Velnias neims, Dievui nereikia LTsV214(Rk), Ps, Sml, Erž. Vélnias neims, Dievui nereikalingas Žl. Nė Dievui, nė velniui jo reikia Sv. Kas nuo Dievo atstoja, prie to velnias pristoja Trgn. Prie švento ir velnias pristoja Bsg. Kartais iš šventųjų velniaĩ birsta KlvrŽ. Su Dievu gyvenant, karts i su vélniu reik pasižinti Rdn. Ilga malda – vélniuo nauda, trumpa malda – Dievuo garbė Ub. Lėkiau kaip angelas, puoliau kaip velnias Sim. Akỹs aniolas, až akių vélnias JT309. Su svetimais – angelas, su savais – vélnias Ds. Kol mato – šventas, užsigrįžta – velnias LTR(Srj). Iš vélnio aniolo nepadarysi Grg. Iš prasto žmogaus – vélnias, iš gero – aniolas Štk. Ir vélnias, žiūrėdamas an angelą, išmoksta ražančių kalbėt Slk. Žinau tik tiek, ka vélnio neišmokysi Krš. Iš jo tep bus kunigas, kap iš velnio arganista Dkš. Poną Dievą myli, bet velnio nemeta Sln. Dievą išvijo, bet vélnias vis tiek liko Srj. Dievas glėby, velnias širdy LTR(Slv, Mlt, Šmn). Dievą laiko širdy, o vélnias ant lūpų Krs. Davatka kalba rožančių – velnią nešioja už ančio LTR(Mrj). Vélnias, įvarytas į bažnyčią, poterių nekalbės Pgr. Dievui meldžiasi, o velnią už uodegos tampo P.Cvir. Velnio bijo, o ant bažnyčią neėjo Pšl. Pondievali, padėk, velnãli, pabėk! Šts. Dieve, pabėk, vélne, padėk! (sakoma norint, kad sektųsi blogas darbas) Šk. Dievo korotas, velnio pristotas LTsV240(Gr). Nei Dievui garbė, nei velniui pagaikštis Ds. Dievuo garbė, vélniuo šūdas Sd. Dievu[i] dūšia, vélniui]i] šūdo Svn. Prie vélnio uodegai ir liksi, jei nekrikštysi [i](jei neturėsi krikštavaikio) Aln. Jeigu eini pasikart – velnias kelią rodo Kin. Per skylę žiūrėdamas velnią pamatysi KlvK. Velnio iš maldos neišmesi LTsV325(Vl). Velnio iš giesmės neišmesi LMD(Šl), Rs. Iš giesmės vélnią n‘išmesi, o iš dainos – Dievą Plv. Kad peklės nekūrentų, visi velniai sušaltų LMD(Pšl). Jei jot peklon, tai an gero vélnio pasižebot Žln. Pekla be velnio nebus LTR(Grv). Peklo[je] velnių̃ netrūksta Sk. Svietas griekais, pekla velniais pereit B. Jei ant dangų kopėčios būtų, velniai be darbo peklo[je] atliktų LTR(Pn). Dievo daržo nenuganiau, velnio ropių nenuroviau Gs. Geriaus pasitikti velnią, ne piktą žmogų: velnio atsižegnosi, o pikto žmogaus ne Sln. Pirmas vyras – nu Dievo, antras – nu žmonių, o trečias – nu paties vélnio Slnt. Iki dvidešimt penkių pats ženijas, po trisdešimt penkių – giminės, po keturiasdešimties – vélnias Mlt. Buvo pekloj, o velnio nematė LTR(Rm). Arti pragaro gyvendamas, ir velnią į kūmus turi vadinti LTR(Plt). Nė velnių̃ gal pekloj tiek nėra, kiek tų bobų Št. Duok Dieve bėdos, o piningiukai velniu LMD(Šl). Už piningus, sako, i vel[nia]s poterus kalba Yl. Kunego naudą velnias išgaudo VP26. Juodas vel[nia]s, į kaktą kryžius (malūnas) TDrVII156(Kin). 3. scom. Stak, Jrb, Kvr, Als prk. [i]blogas, nedoras žmogus, bjaurybė, nenaudėlis: Užsklęsk duris, ka koks vélnias neįeitų End. Nė vieno vélnio neleisuos į trobą End. Rods, kas į Lietuvą suleido visus vélnius (labai daug nusikaltimų) Krš. Jis mūsų duoną valgo ir dar velnias akis statinėja Žem. Didesnio vélnio nė[ra], kaip mes patys, jug mes patys didiejai velniaĩ esam Sd. Daba velnių̃ nėra, daba patys žmonys velniaĩ Vdk. Mama, ir vėl tie velniaĩ stribai ateina! Gdž. Dartės žmonės velniaĩ, nebereikia pasakų Dg. Iš tų pačių žmonių vélnias pasidarė Sk. Aš visokių velnių̃ mačiau, ale juodo tai ne Šd. Velnių̃ esu daug matęs, bet su šautuvais Sd. Ka tus vélnius greičiau velniaĩ išneštų! Krš. Išsijojo vélnias tokius vélnius, ir akys atšvito Rdn. Boba vélnias sėdi apsiraukus, nesušnekam Pns. Su tokiomi reikalų neturiu, velniai su sijonais Drsk. Už kokio vélnio išeini, i vark visą amželį Vdk. Vestuvės motriškai rizikas: kokį vélnią gausi i kukuok Krš. Nu bet ka leidotav su tokiu vélniu žanyties Krt. Tai tos marčios geros, o vis tiek mane vélniu regi Vl. Koks vélnias atejo, nėr vietos tėvui gyvent Žl. Akmenim tokį vélnią reiktų aždaužyt Vj. Kalbi, o tu kitą galvoji: tu vélnias buvai ir būsi Sld. Sustok, vel̃ne, nemaluok! Jdr. Kur tu, velnè, eini? Ds. Al eik šalin, vel̃ne vienas! End. Velniau, kam tu Julių primušei? – paklausiau nei piktai, nei maloniai K.Saj. Spirginio buvo, nevalgė vélnias Drsk. Abi velniaĩ (marti ir anyta), papuolė kirvis akminį Drsk. Aš karves šeriu, vaikai namie, o vélnias (žmona) Jonišky sėdi Žl. Žmona pijokė, vélnias Sn. Žmona jo tai vélnio giminė̃s Užp. Mūsų kaime mažai lietuviškai kalba: tų bobų gudžių velnių̃ privežė Grv. Einam namo, sako, kas vélniu šitam, šitam seniu[i] padaryt reikia Č. Aš ne žmogus, o vélnias, ka aš tas žąsis leidau Pv. Eikiatav pjauti [šieno], du vélniu! End. Į vélnius išsivertė, nedirba nėko Krž. Pusti tokiam vélniuo tik rūpėjo! Pp. Vaikus lepina, išauga į vélnius Pln. Neveizėsi vaikų, paaugs – cieli velniaĩ [bus] Žr. Atsistok tu, velne, neerzinus mane! Btr. Vel̃ne, kelkis, dantys subinė[je] išdygs! Pln. Nebūkiat velniaĩ – neperskiat į [v]andinį Slnt. Tas vel[nia]s paikina tus senus žalčius S.Dauk. ^ Vel̃ne, ar turi dūšią, kad teip keiki? Lk. Iš mažo vaiko kaip iš vaško nulipdysi ir angeliuką, ir velniuką III381. Jeigu tėvas vélnias, i sūnus in tėvą Pjv. Kai žmogus, tai žmogus, ė kai vélnias, tai vélnias Švnč. Prasidėjo su velniais, velniu ir paliko! Žem. Koks velnias į lopšį, toks velnias į grabą LTR(Mrj). Velnias gimė, velnias dvės Tr. Tik išgirsti par kitus žmonis – vélnias esi su dideliausia uodega! Krš.apie gyvūnus: Tę i šernų, i visokių velnių̃ yra Ūd. Ot katė tykauna apie viščiokus, ir čia gera vélnias Žl. Eina ir eina senas vélnias (katinas) per laukus Lb. Regi, kokios velniaĩ piktos [musės] Švnč. Kaip vélnias užmušt šita didžioja musia Žl. Tai mūsų ir tokia [baikšti] vélnias karvė Slm.[i]kas pašėlęs, smarkus: Jau tai vélniuo siutinys užejo, ka teip rieties nora DūnŽ. Jau ji grynas vélnias, ne mergučė Snt. Juk ta Zosė tai velnių̃ vélnias Pgr. Suniko vaikai krokti, duosu velnukùs Rdn. Tu velniūkè, aš tau duosiu! Grd. Pameluot moka, velnùkas tikras Drsk. ^ Ana yr vélnias iš maišo Rdn.pabrėžiant pasakomos ypatybės ryškumą: Įgreibiau į devintą dešimtį, sena vélnias DūnŽ. Mergina buvo už mane vyresnė. Graži velnias . 4. prk. nepagarbus bet kokio neįvardijamo asmens, daikto, veiksmo, ypatybės pavadinimas: Kas per velnias, manau sau, reikia eiti pažiūrėti J.Bil. Nu ką dabar reik daryti, jokio vélnio nepaklausi Akm. Tai tę ir musių yra, visokių velnių̃ prikritę Šlvn. Ėsk ėsk visokius vélnius – greičiau padvėsi End. Gėriau [tų vaistų], visų velnių̃ gėriau Švnč. Gera visokius vélnius, lig kraujo privaro viduriuodami Rdn. Kai padirbi, tai vélnią suėsi kap jaunas SrJ. Jaunam įsidirbus per dieną – vélnią surytum Šmn. Sumanytų, tai vélnią atiduotų tenoj Žl. Tik duok pinigų – vélnią patį sukeltų (viską padarytų) Dkk. Gali susitarti i nė kokių velnių̃ nereikėjo Lnk. Visokių velnių̃ prisipirkęs ir da nori kažko pirkt Kdn. Ans visokių velnių̃ turėjo an tos kupros maišą prisikimšęs Kl. Smertis subinę uosto, bereik kokių velnių̃! End. Kiaulę ben vežei, a kurį vélnią anai? End. Ką tu vėl pasikabinai kurį vélnią? Yl. Da akis kas išsidurs: Stasys tas visokių velnių̃ pritaiso [iš vielagalių] Mžš. Musėt vélnią rašai Mžš. Aš manau, kad jis Danieliui visokių velnių̃ prilos Plv. ^ Vélnias, ne pyragas! (niekas neišeina) Plv. Nėr kur sodint bulbų, nors vélnią daryk! Pnd.blogas daiktas, dalykas: Nori, aš tau savo batus atiduosiu. Jie man spaudžia, velniai K.Saj. Minavoja i minavoja tą karą, ar kad to vélnio nebūtų! Bsg.blogi darbai, nemalonumai: Be darbo laikysi [vaiką], lauk visokių velnių̃ Krš. Jau visokių velnių̃ matėm, ka prasidėjo karas Sd. Aš dešimt metų kumečiavau prie Lietuvos, aš visokio vélnio matęs Prnv. Pérejau visą vélnią . Kožną kartą vakaruoji, tai prisigalvoji viso vélnio Upn. Labiáu vyriškas prakvešęs neliaunas, visokių velnių̃ ieško Krš. Bus velnių̃ kai pupų – neprasidėkit! Skr. ^ Taip jau buvo, taip i būs – velnių̃ (blogio) daugiau Krš. Nuo geros duonos bėga velnių̃ gaudyt Jrb.Mžš, Grl bloga padėtis, bėda: Vė vélnias: ka nuknista, ka nuknista tų šernų, nieko nepalikta KzR. Tokiuos sandėliuos vélnias ir sandėlnyku Slm. Jau vel[nia]s yr, i gana Dr. Ans mato, ka čia vél[nia]s būs, ta ans ir išejo Žeml. I čia tas pats vélnias buvo: mažai tegavom už tus darbadienius Vkš. Jeigut vienas an čia trauks, kitas an čia, tai vélnias bus Btg. Al ka užejo sukti tą koją, galvoju, nu jau vélnias būs End. Vaikinas gando ir persigando, mano sau, kad čia jau velnias gali būt (ps.) Gs. Vélnias čia pasdarė, kad nelimpa geležis? (ps.) Aln.apie ligą, negalią: Nekalbėk tu man, sako, vélnias yra, kokia liga, nebegaliu Kp. Čia man vélnias koks gripas buvo peržiem Žl. Ką reiks daryt, jeigu mane, va, šitie velniai diegliai ilgiau palaikys? . Vélnias įpuolė į tą koją, ka teip gela End. Vélnias yr įlindęs į tą galvą: skauda i skauda Kv. Eik pri daktaro, ka neprisimestų koks vélnias End. Kai eina senatvė, visi velniaĩ dastoja Akn. Kažkoks velnias įsimetė šonan J.Mik. | Išgirdo, kad karaliaus duktė turia velnio i ne kokie daktarai negal pagydyt LMD(Lg). Sako, vélnias kojon inejęs, tai ir sopa – reikia išvaryt Pv. Jau varo iš kojos vélnią – rūkia tęnaja Pv. 5. prk. rodo pažymimuoju žodžiu reiškiamo asmens, gyvūno, daikto, veiksmo ir pan. neigiamą ypatybę: Velnio tarnai! kam pritariat melams? Ns1832,6. Kai įsipyksta marti, tai tada sako: vélnio marti Krs. Tokią vélnio bobą nor kubile laikyk Brš. Kur tas vélnio žentas pasidėj[o]? Pg. Iš kur tau tiek kantrybės su tokiu vyru, velnio mažvaikiu! Žem. O tu vélnio pone! Išėdei smetoną! Pv. Ožkų kitaip ir nevadindavo tik kaip vélnio gyvulys Pl. Vélnio gyvulys (šuo), kad pririši, ir dratą nukanda Slm. Tas vélnio arklys visai neveža Jnš. To[ji] vélnio višta vė[l] kur dilgynėse gūžtą susisukė Mžš. Vélnio metas yr toks: lyna i lyna, nebsto[ja] LKT90(Vvr). Velnių̃ gadynė užėjo Ėr. Kūkaliai – vélnio sėkla Kzt. Kokie čia velnio kopūstai – Raseiniai matytis KlK13,98(Nmk). Vélnio vinčiais [i](nesusituokę) gyvena Dglš. Kurį čia vélnio išmislą i pasakoji? End. Šito vélnio kūrymo (rūkymo) negaliu numest in šalį Brž. Mažučiutė lempelė – vélnio akelė Dglš. Jy (karpa) nupuola ir vėl išauga, ir šituo vélnio paišiuku brūžinau Kpč. Peklos vanduo, degtinė, margasis velnias, brangvynas KlvK98. Velnių jojamoji naktis! Ir kas mane išnešė į tą prakeiktą sodžių? M.Katil. | Ana vélnio amžių pragyvens Dglš. Aš vélnio sveikatą tur[ėj]au Dglš. Kokį vélnio migdolą duok, i to nevalgysu Sd. ^ Plaukai reti kai vélnio grikiai Dgl. Barzda kaip velnio grikiai Ut. Susišukuok plaukus, nu kai vélnio rugiai .Pgr, Ad nusakant nereikalingumą sakinyje aptariamo daikto, dalyko, veiksmo: Velniáms jų reikia, tų rupūžių (ančiukų) Jrb. Ana tau velniám karvė Dglš. Velniám to boba sena laiko tą karvę, kad serga, nepasimelžia?! Mžš. Nu, velniám toks žmogus! Upn. Vélniuo tų vaikų reik! End. Pinigų tų, velniám jų, pragyveni, ir visa Sug. Apikalba, vagia, velniám da te eit, ton bažnyčion [nedorėliams] Žl. O velnių̃ tu važinėji, kad turi žemės! Vlkv. Jei čia nereikėtų vaikščiot, tai velniuõs kastume Snt. A velnių̃ jūs čia?! Jrb. A velniuõs te jam eit! Snt. Mašina velniaĩ jos, kad tik duktė ir žentas gyvi Slm. 6. toks keiksmas: Kad perkūns, kad vélnias! – ai žmogau, pasimislyk! Kam dūksti taipo, kam keiki taip išsižiojęs? K.Donel. Velnias, velnias, kaip gali sumauti pats savo gyvenimą, ir niekam apie tai nepasakysi R.Gran. Velnè tu, velnè! OG221. Velniẽ tu! OG221. Eik tu, vel̃ne! Kp. Jau čia, vélne, mane apgavo! Snt. Ė vélnias neduoda! Švnč. Kur jis velniañ tau atduos! Lp. Vélnias tau priduos! Dglš. Nu atadaviau, ką vélnią gi darysi Švnč. O vélnias, ka pigiai [pirkot]! Trk. Kas vélnias su tuo lietum – nenustoja par dieną! Ėr. Misliau, kas čia vélnias yr! Dglš. Kas jam (šuniui) vélnias yra, nata kasos labai Švnč. Ko tu vélnio pyksti? Dglš. Ką jau čia velnią nepyksi BsMtII188(Nm). Ar velnią nepyksi, dirbt turi kai arklys BsPI41(Rg). Eidavo [į šokius], kur jos vélnią neis, pačios pirmutinės eina! Pnd. Ką te vélnią nebūsi nervuotas, kad visa koja sopa Ppl. O ką čia dabar vélnią ištaisysi, jug ka jau Dievas taip įsakė, reiks taip i daryti Lk. Ką ten jie vélnią bus panašūs – ne vieno tėvo! Rz. A, velnią! Nei aš ten žiūrėjau, nei ką – pyliau, ir baigta! P.Cvir. Ko tu vélnio tyli kaip šikinė svečiuos?! Jnš. Arklį davė, ratus davė – ko vélnio da tau reikia? Alks. Pasakiau tau, i nė kokių velnių̃! End. Velnių̃ jūs čia lojat! Grl. Vélnią ten tos algos gausi, nė po kapeiką neišejo Jdr. Liucerna auga ir prie moliu, vélnią tau jy neaugs, brudo žolė Slm. Ką čia velnio mun reiks padaryti? Šts. Vélnias eitų [į kolchozą], kad neduotų pievos Kb. Ne vélnią tu veiki, gali atsnešt Žl. Kodė daba vélnio taip kirmėja tie grybai Bt. Velniam̃ (kur) anas, kad nėr LD404(Klt). Vélnio gi burbi pasrijęs! Žl. Gana, ką čia vélnią gersi ir gersi Rk. Tę riša [karves] kur velniuõs, be bus gal kokie penki kilometrai Graž. Kur velniuõs kiek kilometrų duoda pasišienaut Brt. Veskis, kur nori, nor velniañ Vlk. Šito tai negražus [motociklas], o Ainoriuko tai ką vélnią! Slm. To[ji] (vyresnioji duktė) didžiulė, ką vélniui – su man‘ lygi Mžš. ^ Velnių̃ priėdęs kaip ankščių Krš. Esi velnių̃ priėdęs kaip avižų Tl. Priėdęs velnių̃ kaip sėtinių Ub. O vel[nia]s tu tavo! Dr. Im taũ velniaĩ! Ds. Tegu velniai atema, aš ten kojos nekelsu! Sd. Tegul anus vélnias atema! Varn. Sakau: lei vel[nią] ir atema, a teip, a teip supuvusios [bulvės] Trk. Nu, vélnio romyto, ka jau, negaliat valgyti beišvirti! Sd. Anie sako – tavo boba išvažiavo po velnių̃ Šmk. Eik velniúosna! Stk. Eik velniaĩs! Auk. Tegu eina šimtiem velnių̃! Bsg. Lei vél[nia]s atema tokį gyvenimą! KlbXIV60. Legul velniaĩ atemie tokį darbą! Pvn. Tie rugiai teip prasti buvo, teip prasti, te anus vél[nia]s ir atema! Šts. O ka vélnias atimtuo! kiaules da išdvasinsi! LKT91(Vvr). Lei anus vél[nia]s atema, visus vyrus! Trk. Tiktai labai aš tai nemėgstu šitų pijokų, kad juos velnias paimtų! Rk. Lei aną velniaĩ su boboms toms! Trk. Aš trejus metus mokiau – lei velniaĩ! Trk. Ką toki žanatva, tegu vélnias sudaužo! End. Tegul jį vélnias ima, kap šalta! Grv. Kad tave devyni velniai paimtum! J. Gausi austi, ka tavi i vélnias atims! Grg. Ka aš stumsiu, ka vél[nia]s atims! Trk. Vélnias neims, šimtą metų gyvensi Švnč. Stauk tave velniaĩ! Dkš. Kad velniaĩ griebtų tokį darbą – nežinai nė galo, nė pabaigos Jnš. Kad jį velniaĩ pagriebtų! Snt. Kad velniaĩ nujotų tokį bjaurų žmogų! Jnš. Vel[nia]s atpūtė tus bolšavikus Šts. Vélnias įnešė [mane] į tą duobę Ar. Vélnias kuso tave dirbt?! Erž. O vélnias gal tiek dirbti, jug aš geriau pasikaru! KlvrŽ. A vélnias i liepė anam prisidirbti tų vaikų! Žr. Vélnias gi davė neparduot bulbų tadui! Ktv. Negi vélnias jum liepia – negerkit! Alks. Vélnias y[ra] sakęs su anais prasidėti! End. Keika aną: ka tavi velniaĩ tampytų! Krš. Velniai, sakau, jūsų neregy! Vaižg. Kad į tave velnias įlįstų! LTR. O kad tau vélnias į rūrą įlįstų! Rz. Kad tave velnias užsėstų! SI336. Kad tave velniai paimtų nor an penkių dienų Grd. Kad tave velniaĩ ant kačergos į peklą nujotų! Prn. Eik tu peklon velnių̃ muštų! Pnm. Kad tave kur vélnias apšiktų! End. Ko tu čia muni trauki par dantis, snargla velnių̃! Trk. Eik tu, tumpine velnių̃! End. Tas vaikas tiek klykė, rupūžė velnių̃! Pln.
◊ be vélnio
1. Ar, Bsg labai daug: Mokėjau be vélnio dainų Pnm.
2. kaip reikiant, neprastas: Šeiminykas be velnio Pnm.
×ciẽlas vélnias apie didelį, stambų: Aš toki mažilelė, o ans ciẽlas vélnias End. ×do vélnio Antš daug, užtektinai: Kiaulių ir karvių do vélnio Gdr. Apvydžia didelė, apvynių bus do vélnio Mžš.
eĩk po [šim̃to] velnių̃ (po [kum̃po] vélnio, po velniám, po velniaĩs Skrb, prie velnių̃) sakoma norint kuo atsikratyti: Eik tu po velnių! Grdm. Jeigu tu toks, eik po velnių iš mano akių! P.Vaič. Eĩk tu po šim̃to velnių̃! Aš su tavim nevažiuoju! Jdr. Eik tu po velniaĩs su sa[vo] bulbom! Trak. Eĩk po velnių̃, eikiatav lauk! Pln. Eĩk po vélnio, jug akis išmaišysi! End. Eĩk tu po vélnio su savo šautuvu! Dr. Eik sau an Telšių po velnių̃! BVII23(Mžk). Eĩk tu po velniám, kad aš tavę par amžius nematyč! Mlt. Eikiat jūs pri velnių̃, jau aš tos drąsos turėjau Kl. Eikiat jūs po kumpo vélnio! Plt. Eĩna tegul po velniaĩs toks žentas ir vaikas! Šmn. gývas vélnias LD391(Ukm), Sl, Trk, Kl, Sn, Mrs labai daug: Šaučių gývas vélnias buvo, Kupiškis pilnas šaučių Kp. Gývą vélnią tų vaikų prisiperės End. Vélnią gývą privarys gyvolių, ir ganyk KlK12,71(Grd). Ka tų šernų vélnias gývas priviso Erž. Šieno šįmet vélnias gývas Šk. Kalbos tura gývą vélnią Sd. Velnią gyvą tų dainų mokėjau, dabar užmiršau Ps. Gývą vélnią darbo turu Up. Su linais darbo gývas vélnias Srj. | Plaukti galiu gyvą velnią (labai ilgai) Vvr.
į vélnią labai (bjauriai): Paliekti pry mašinų į vélnią nusitepęs Grd.
į vélnią padìrbti niekais paversti: Ans jau mašinelę į vélnią padìrbo Trk.
į vélnio dienàs dė́ti keikti, koneveikti: Dẽda senius į vélnio dienàs Pln.
į vélnius išeĩti Lk, Nmj pasidaryti nedoram, išdykti: Vaikiukai be tėvo į vélnius išeĩna Krš. Šiais laikais vaikai į vélnius išẽjo, negal susišnekėti Rdn. Į vélnius lepūnai išeĩna, ragai išauga Krš.
į vélnio mìltus dė́ti (išdė́ti, išdìrbti) iškeikti, iškoneveikti: Deda muni i vélnio mìltus, visaip bjauro[ja] Rdn. Muni į vélnio mìltus išdė́jo, velnėnė esu su ragais Krš. Pasakys pryš – į vélnio mìltus išdìrbs Pvn.
iš vélnio labai: Kužu kužu kad pasikužina, rodos, ten juos ėda iš velnio Rs. Jos gi dailumėlis! Iš velnio ji moka šitaip žmogų pagauti M.Katil.
kad (tave, jį …) [devyni Sln] velniaĩ [kur̃ Grž]; kad (tave, jį …) šim̃tas velnių̃ [ráutų] Lg toks keiksmas: Kad teve velniaĩ su tokia petelne – visą blyną sugadino! Srv. Kad tave velniai, kiek tu man daėdei! . Kad tave šim̃tas velnių̃ ráutų! Vlkv. [Šernai] bulbas, būdavo, kad išknisa, kad juos velniaĩ tuoj! Plvn. Kad taũ velniaĩ! Ds, Šmn. Pasiutęs gražumas! Kad tave velniaĩ! Kair. Tokia bloga buvo šeiminykė, kad ją i vélnias! Ml. Vien gaidžiai: kad juos velnẽliai – skiauturės raudonos Švnč. kaĩp iš vélnio
1. labai, smarkiai: Skauda krūtinė kaĩp iš vélnio End. Kraujas bėgo kaĩp iš vélnio Snt. Arklys nušvietė kaĩp iš vélnio Šts. Kai pataisė pečių, tai dabar traukia kaĩp iš vélnio Sb. Slydì kaĩp iš vélnio End.
2. daug: Ale turi jau tų batų kaĩ iš vélnio Trg.
kaĩp iš vélnio rãgo
1. smarkiai: Eina kap iš velnio rago Vlkv. Kad suriko, kai iš velnio rago LTR(Jnš).
2. gerai, puikiai: Gyvenam kàp iš vélnio rãgo Brb.
kaĩp šim̃tas velnių̃ greitai (nubėga): Nurūko kaĩp šim̃tas velnių̃ Šll.
kaĩp šim̃to velnių̃ apsėstas; KrvP labai, smarkiai (rėkia).
kur̃ vélnias įsãkė nežinia kur: Kas liepė eiti, kur̃ vél[nia]s įsakė KlvrŽ. Nu i lėks, kur̃ vélnias įsãkė Trk. Abu nuejo, kur̃ vélnias yra įsakęs KlK27,84(Krt).
kókio vélnio ko (piktai): Kókio vélnio tau reikia?! Al.
kókį (kurį̃) vélnią (piktai): Kókį vélnią jis te prieš mane pina? Sb. Kókį vélnią jiej čia daro? Pv. Ko tu ten, kurį̃ vélnią mislijęs dar dirbi? Yl.
kuriõ vélnio; kurių̃ (kokių̃) velnių̃ kam, kodėl (piktai): Kuriõ vélnio purkšti? Lkm. Kurių velnių paleidai liežuvį?! J.Avyž. Kokių velnių taip spoksai į mane? . Kuriõ vélnio ženijos, jei nemislijo gyventi?! End.
mà (màt Kbr, Grž) (tave, jį …) velniaĩ (velnẽlis) tiek to: Ma juos velniai, tuos ponus! J.Paukš. Da anūką apženyt, o paskui kad ir mirt, mà jį velniaĩ! Graž. Ma jį velniai, ką nori, tą tedaro! Grdž. Važiuojam, màt jį velnẽlis! Upn.
×neĩ Diẽvui šãkės, neĩ vélniui kačérga; LTR(Aln); neĩ Diẽvui žvãkė, neĩ vélniui šãkė (ant šãkių) Ds niekam tikęs: Sena merga, tai nei Dievui žvakė, nei velniui ant šakių, tik ir žiūri, kaip bernui ant galvos užsikart Ds.
nė̃ (neĩ) vélnio
1. visai nieko: Nei velnio neaždirbau, nieko nemokėjo Pnd. Man rodos, nė̃ vélnio iš jų negausi Mžš. Sėda par dienas paprūdė[je], o nė̃ vélnio nenutvera [žuvų] End. Nė̃ vélnio nesuprantu Krš.
2. visai, visiškai: Betgi tu, Lapiniene, tai nė velnio nesensti J.Ap.
3. Mžš toks keiksmas: Nė velnio – neaugysiu [kiaulių], menkai moka Sn. Iš sykio kai atejau, tai neažmigdavau [dėl traukinių], dabar, nė̃ vélnio, ažusnūstu Pnd. Nė velnio! Blogiausiu atveju aš tave vesiu B.Sruog.
nė̃ velniáms; nė̃ vélniui niekam (netinkamas): Nė̃ vélniuo netikęs tas anos vaikas End. Toki esu serganti, nė̃ velniáms netikusi Ub. To[ji] merga nė̃ vélniuo neverta Grv. Tas jau nė̃ vélniui nevertas Jnk.
neĩ (nė̃) vélnias, neĩ (nė̃) gegùtė Grdž, Km, Krž; LTR(Vdš) nei šis, nei tas, prastas, niekam netinkamas: Užaugino man‘ močiutė, o neĩ vélnias, neĩ gegùtė Lnkv. Iš jo nė velnias, nė gegutė Šk. Iš jo šito darbo neišeis nei velnias, nei gegutė Dkš.
nė̃ vélniui neskanùs Yl, Kal niekam netikęs: Tas žmogus nė̃ vélniuo neskanùs Rt.
nuo [patiẽs, víeno] vélnio
1. labai: Tas y[ra] gyvatė drąsus nu patiẽs vélnio Trk. Esu šiandieną piktas nu vieno velnio Šts. Įbauginti žmonys [po karo] nū vélnio Grd. Yra įsiveikęs bedirbdamas nū vélnio Šv. Du krepšu agrastų kol nučiupinėjau, nubodo nu patiẽs vélnio Krš. Būs gera karvė, ėdri y[ra] nu patiẽs vélnio Trk. Nu vélnio graži ta mergelka Trk. Negražus nu patiẽs vélnio, nosė kaip dalgis Klm. Šlapì nu velnio, molis, slydì Trk. Šaltà y[ra] nu vieno vélnio Šts.
2. apie ką nors smarkų, pašėlusį: Pasiutęs vyras nū vélnio! Vn. Nu vélnio boba, ana visur prilenda End. | Nu bet šią žiemą nu vélnio [šalčiai] Pln.
pãtį vélnią labai daug: Pasapnuoju, prisapnuoju pãtį vélnią, o rytą nėko neprisiminu Krš. Pãtį vélnią kiaulių išsivarys po ražienas ganyti Rdn. Nuvežk į Klaipėdą – pãtį vélnią išpirks End. Karvapilviai tie pijokai, pãtį vélnią galia susprogti Krš.
per vélnią
1. Snt, Rdm labai: Jis per velnią gudrus P.Skar(Mrj). Par vélnią graži merga! Skr. Pasiutusi boba par vélnią, negal susišnekėti Krš.
2. daug, užtektinai: Aš tų dainų kada ir per vélnią mokėjau Lp. Duonos par vélnią Pn. Sveikatos per velnią turi .
po velniaĩs toks keiksmas: Po velniaĩs, eik sau, iš kur atėjęs! Skrb. Nu po velniais, koki tvarka! Rs. Po velniaĩs, iš to džiaugsmo nežinau nė ką daryt! Žg. po vélnio; po velniui; po velnių̃
1. apie nebetinkamą, sugedusį ar pakenktą: Trobalės jau visai po vélnio End. Po vélniui i vežimas Dglš. Tie laikrodžiai visi po vélnio – jomarkus rodo Trk. Skūra dabar po velnių̃ Sch226. Jeigu papurtinai [šaką], i jau po velnių̃ – neturi bičių Jrb.
2. pabrėžiant gausumą: Brangus, po vélnio! Sn. Pensijas jiej turi po vélnio, geras Sn. Pinigų turi diedas po velnių̃! Pbs.
po velniaĩs (po velnių̃) išeĩti (nueĩti) pradingti, prapulti: Dabarčiuo tie piningai išẽjo jug čystai po velnių̃ Plt. Kad nueĩna [kas] po velniaĩs, su velniais ir eina Blnk. Kad tu nueĩtai po velniaĩs! Stk.
po [šim̃tas] velnių̃ toks keiksmas: Po velnių! Jau ima jaudintis ir nervintis . Po šim̃ts velnių̃ NdŽ. Pamatysma vokytį ateinant, ant arklio dui i nulėksma po velnių̃ Všv. po vélniu pagìmęs pašėlęs, išdykęs: Tenaik vaikai po vélniu pagìmę Krš.
prie vélnio išeĩti Dr pragaišti: Pasakyk, kaip ten tą puodelį sudaužė? – Sakau – davė į malkas i išẽjo viskas pri vélnio Šv. Krovė turtą, o pry vélnio išẽjo Vn.
pùpų vélnias Nm baidyklė.
pùsė vélnio
1. Sd apygeris: Da jisai pùsė vélnio, o su kitais nesušneksi Rs. Šiaipjau būtų pusė velnio tas Benjaminėlis, jei ne tas jo liežuvis J.Mik.
2. pakankamai pašėlęs: Nu tu, velny, jug tu esi pùsė vélnio, a nežinai? End. Buvau pusė velnio – visur manęs būdavo pilna .
3. neblogai, vidutiniškai: Pùsė vélnio, jeigu šįmet neišaugs teip blogai Krč. Pagada pùsė vélnio Pn. Šimtu kilogramų dvidešium penki rubliai tai pùsė vélnio Slm.
pusiáu su vélniu [i]neblogai, vidutiniškai: Kai apsišvarina, apsiskuta, tai dar pusiáu su vélniu [vyras] Lkč. Tai kaip pats belaikais? – O teip pusiáu su vélniu Trk.
su pačiù vélniu
1. labai: Gailu arklio su pačiu velniu Šts. Tas sunkus buvo darbas su pačiù vélniu Lnk. Matai, tavęs net vištos klauso. Talentingas su pačiu velniu K.Saj.
2. smarkiai, greitai: Išbildėjo su pačiù vélniu Tv.
su pusè vélnio neblogai, vidutiniškai: Pas kitą gaspadorių atėjau: čia tai su pusè vélnio buvo Vl.
su vélniu iš pùsės (ant pùsės Dov) prastai, nekaip: Kaip miegojai? – Su vélniu iš pùsės Gs.
su velniaĩs (ką daryti) apie intensyvų veiksmą: Ans su velniais verta visas skrynias, visus skurlius – nora atrasti tą laišką Trk. Ka priš penkioleka dvidešimt metų taip būtų buvę, aš būčiu su velniaĩs ūkę tvarkęs Krš. Su velniaĩs ana uošvėnę išgrūs iš gyvenimo! Krš. Nu kirsiu su velniaĩs, nė vieno žodžio nenusileisiu! Bsg. su vélniu
1. pašėlęs: Vis tiek i ta Norbutaitė su vélniu Trk.
2. labai, be galo: Su vélniu y[ra] brangi tie žirniai Gršl. Išaus, pagalvok, ta jau pasirėdęs su vélniu Lk.
su vélniu pasibė́gusi (pasibur̃škusi) labai pašėlusi, pasiutusi: Ji su vélniu pasibur̃škus, jos nepaimsi! Nm. Tokia bjaurybė, tur būti, su vélniu pasibė́gusi Krš.
sùk (ką) vélnias (velniaĩ) Grl tiek to, tesižino: Sùk ją velniaĩ, tegu eina! Sk. A sùk ją velniaĩ, tegul neatvažiuoja, velniai nematė! Žl. Sùk jį velniaĩ, kad i brolis! Dglš. Buvau ažpykęs, o paskui stupijau – sùk jį velniaĩ! Sug.
šim̃tas velnių̃ [raugìntų] toks keiksmas: Šimts velnių, pasakoju jums, o man nieko nesakote! P.Cvir. Šim̃tas velnių̃ raugìntų, ko ėst neduodat?! Alk. tegù[l] (ką) velniaĩ sakoma piktai reiškiant nepasitenkinimą kuo: Tegù tave velniaĩ su tavo radyba tokia! Ar. Tegù ją velniaĩ tokią tarnybą, nei pavalgyt ramiai negali! Pv. Tegù jį velniaĩ tą šieną! Ūd. Tegù velniaĩ tas malimas! . tráuk (ką) velniaĩ toks keiksmas: Tráuk tave velniaĩ, einam! Vkš. Tráuk tave velniaĩ! Rgv. Tráuk jį velniaĩ! Antš. vélnio ãkį ničnieko (negauti): Tu vélnio ãkį gausi, ne mišias! LKT77(Štk). Vélnio akiẽs jam, ne arielkos reikia! Aln.
vélnio akmuõ Mrj farm. sidabro nitratas (Argentum nitricum in substantia).
vélnias ant vélnio
1. Dglš labai blogas.
2. toks keiksmas: Velnias ant velnio, aš turiu ir ruoplį parskelti! Šts. Turi mums prisūdyti ganyklas, kad čia velnias ant velnio! Žem. Kad čia velnias ant velnio … daugiau niekuomet manęs neprigaus Žem.
vélnio arklỹs (arkliùkas Srv, Blnk) Kp, Pn, Pkr, Skp laumžirgis: Velnio arklys su keturiais sparnais Gdr. Vélnio arkliaĩ pagal vandenį lakstydavo, prie kokių markų Lnkv.
vélnio ãšara (ãšaros) degtinė: Ta vélnio ãšara daug kainuoja Skr. Daba pila pila tas vélnio ãšaras Pp.
vélnio barzdà
1. LBŽ bot. vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis).
2. smulkių paparčių juodosios šaknys: Vélnio barzdà [vaistai], kap išsigąsti Grv.
vélniu apsibė́gęs (pasibur̃škęs) labai pasiutęs, pašėlęs: Tu jo nekirsi (nenugalėsi kalba): jis vélniu pasibur̃škęs Nm. Vélniu ta bjaurybė [boba] apsibė́gusi Grd.
velniaĩ dãrosi (pasidãrė) apie kokį labai intensyviai vykstantį dalyką: Vištos dvesia, ka vélnias dãros Jrb. Kalė lo[ja], ka velniaĩ dãrose Jrb. Kad davė iš orlaivių, tai tik vélnias pasidãrė Skr. vélnio daržẽlis dilgėlynas: Išnaikinai tą vélnio daržẽlį, pasodinai gėlių Jrb.
vélnias uždė́jo úodegą Plv nemato akivaizdaus daikto.
vélnius dìrbti (išdìrbti, padìrbti, pridìrbti Skr, prisidìrbti, sudìrbti Krš, išdarinė́ti, pridarýti Jrb) Yl daryti blogus darbus, nedorybes: Jie su mišku visokius vélnius išdarinė́ja Jnš. Tokie girtūkliai greitai vélnius padìrba, kabinėjas, lenda mušties Krš. Sudìrba vélnius [atėjūnai] i patys išmauna Grd. Buvo velnių̃ pridìrbęs, pabėgo Krš. Jie suseję visus vélnius pridìrbo Rsn. Velnių̃ prisidìrbę nelabai noriam prisipažinti Rdn. Kokius dabar vélnius mergos išdìrba, baisu apsakyti! Rdn.
velnių̃ dúoti Vkš barti, keikti: Dãvė velnių̃ kaip pupų Snt. Vyresniejai baras, dúoda storai velnių̃, ale kas klausys – anie gudresni Krš.
×vélniui dū̃šią atidúoti mirti: Sykį reiks atidúoti vélniui dū̃šią Šk.
velniaĩs eĩti (išeĩti) Prl blogai elgtis, dykti: Eĩna visas svietas velniaĩs, bus pasaulės pabaiga Grz. Nėkas nebtikrina [prekybos], ir eĩna visi velniaĩs, nebė[ra] teisybės Rdn. Kitas išsimoko, o kitas i velniaĩs išeĩna KlK12,80(Rdn).
[stačių̃ ] velnių̃ priė́dęs (prisiė́dęs Snt, Rdn, pérsiėdęs) Ss, Jrb, Lkv, Ll, Nt, Trš, Rk, Antš labai gudrus, suktas, pasiutęs: Dedasi šventas, o iš tikrųjų tai velnių̃ priė́dęs Plv. Senis velnių̃ priė́dęs, su juo nesusikalbėsi Jnš. Visokių velnių̃ prisiė́dusios buvo tos ubagės Ub. Ans buvo vis tiek velnių̃ priė́dęs, palauk koks žaltys Trk. Ai, svietas dabar velnių̃ priė́dęs be vieno galo Rdn. Ką čia dabar draskais kaip velnių̃ priė́dęs Brž. Miestas i paliekta miestas, tenai visi velnių̃ priė́dę Krš. Su juo neprasidėk: jis yra jau velnių stačių priėdęs Lg. O, jis velnių̃ pársiėdęs! Skr.
velnių̃ gáuti Trk, Grdm būti išbartam, iškeiktam: Gáusi nuo jo velnių̃ Vlkv. Bijau į namus eit, ba žinau, kad gáusiu jau velnių̃ Ss. Gãvo velnių̃ kiek tik tilpo Snt. Už kalakutams dėjimą ruginių miltų velnių̃ gaváu pūrais nu gaspadoriaus Šts. Gaváu velnių̃ už pinavijos nulaužimą Užv.
vélnią galvóti (grį̃sti) turėti piktų kėslų: Jis tyli, o vélnią galvó[ja] Bt. Aš jau mačiau seniai, kad jis vélnią griñdžia Sml.
vélnius gáudyti
1. netinkamai, nedorai elgtis: Kad eina į bažnyčią ir vélnius gáudo, tei blogai Krš. Arielka žmogui galvą susuka, tai ir pradeda vélnius gáudyt Al.
2. neturėti tikslo: Važiuoja velnių̃ gáudyt Jrb.
vélnias griẽbtų sakoma susijaudinus: Velnias griebtų! tu puikų dalyką sugalvojai A.Vencl. vélnias negriẽbs (negreĩbs, neim̃s) [sàvo vaĩko] nieko bloga neatsitiks: Negriebs jį velnias, pamatysite, kaip išsisuks gerai! V.Piet. Ko čia gąsdinies, nebijok, neim̃s joks vélnias! Jrb. Vélnias negriẽbs sàvo vaĩko Slv. Vélnias negreĩbs tokių nevėkšlų Krš. Nesprogsi! Neims velnias savo vaiko! LzP.
vélnio grietìnė; Vaižg degtinė.
vélnias pàėmė
1. išprotėjo: Bi juokties ėmė, bi šokinėti, – vélnias jau pàėmė Als.
2. mirė: Ar šioks, ar toks – vélnias paim̃s Sug.
velnių̃ ieškóti kabinėtis: A jis kelio klausia, a velnių̃ īeško?! Grd.
vélnio pàimtas
1. neteisingas: Visi vélnio paimtì, tik da Algis teisingas Slm.
2. nerimtas: Grigienė tai mat vélnio paimtà Slm.
vélnio ìšpera Šk sukčius, gudruolis: Nu ir merga, tikra vélnio ìšpera Šll. Eik tu, vélnio ìšpera! Pnd. Ar neprapulsi iš akių, girdi tu, velnio išpera! .
vélnias nujójo
1. niekais nuėjo: Surinkdė surinkdė turtą, ir nėr – vélnias nujó[jo] LKKXIII138(Grv).
2. dingo: Vélnias nujójo peilį – ką tik buvo ir dingo Jnš.
vélnias (velniaĩ) juõkias
1. Kv, Dr, Akm blogai: Pamačiau, ka vélnias juõkas ir parlėkiau rupčikus sugreibęs Krš. Nujauta širdis, kad vélnias juõksias Krš. Kad anas dabar ženytųs, tai visi velniaĩ juoktų̃s Kzt.
2. Rs apie blogus, prastus darbus: Gauna, sako, tas vyras nu anos pačios, ka tik vél[nia]s juõkas Trk. Kramę taiso: deda, ka velniaĩ juõkas Žr. Vél[nia]s juõkas tuokart, kad aną keiki Šts.
vélnias pakalėdõs žus, nukentės: Ryna, sprogsta kaip žaltys – tą jau vieną dieną vél[nia]s pakalėdós Trk.
velnių̃ káustytas Gs apsukrus, suktas.
vélnio kėdė̃; Grk dvikamienis medis.
velnių̃ keliaĩs eĩti; vélnio keliù išeĩti Kv pasileisti, išdykti: Mūso žentas turi kitą susiradęs: eĩna velnių̃ keliaĩs Lkv.
vélnius kélti (sukélti) reikšti nepasitenkinimą: Ka sužinotų, vélnius kéltų Rg. Visus vélnius sukė́lė, rejas visi kaip subeprotėję Krš. Pasigers, vélnius kéls su visais velniukais Krš.
vélnio kiaušìnis; LBŽ bot. baltasis godūnas (Choiromyces meandriformis).
vélnias kójose Vkš, Slnt gresia pavojus: Jau daba pričiupo trumpai – vélnias kójės[e] End. Vokiavos laukan – vel[nia]s kojose, bėkiav! Trk.
vélnias krãtinį krãto žyla: Jau ant tavo galvos vélnias krãtinį krãto Šmk.
vélnius kráuti; velniaĩs apkráuti keikti, koneveikti: Keikūnė, vélnius króvė šimtais Rdn. Ans bačkoms vélnius vis krióvė, ka tavi bačka velnių atimtum! End. Velnių̃ velniaĩs apkráus [pati], ir eina vyrelis noselę nuleidęs Krš. Vienas tik užvaizdas laksto, kiekviename žingsnyje šimtais tūkstančių velnių kraudamas balsiai Žem.
vélnius krė̃sti (pakrė̃sti); velnių̃ pri(si)krė̃sti
1. Všv, Kltn, Onš kvailioti: Negauna į kailį, vélnius i krẽta Krš. Vélnius motyna krẽta – vilnas pavogė Krš. Apsisuko i vė savo vélnius krẽčia Plv. I geras, i mokytas, o vélnius pàkreta: po tris dienas nepareina Krš. Kas vélnius krẽta, tie tura bijoti mirti, ko geram žmoguo bijoti Krš.
2. siautėti, blogus darbus daryti: Ejo susimokę i miškinių vardu vélnius krė̃tė Krš. Proto neturint visokių velnių̃ prìkretas Rdn.
vélnio kūlė̃ toks augalas: Velnio kūlės auga prie dumblui, panašios į pupalaiškį Ds.
vélnio kulkà kaukaspenis: Vélnio kulkà [iš žvyrynų] Kpč.
velniaĩs apsikū́lęs blogas, pagedęs: Visi velniaĩs apsikū́lę – nebvertina nė tėvo, nė motynos Trk.
vélnio kumelỹs (kumeliùkas) Kp laumžirgis: Velnio kumeliai an [v]andenio tik sukas Švnč. Velnio kumeliukai skraido aplink A.Rūt.
vélnio lašaĩ Krš degtinė: Ir visai nieko būtų sau vaikis, jei ne tie velnio lašeliai J.Mik.
velnių̃ paleidìmas Gr vidurnaktis: Pasitaikė eiti par patį velnių̃ paleidìmą Klm. Dvyleka – pats velnių̃ paleidìmas Krš.
velnių̃ lendrýnas daugybė: Arklius kai ėmė, vokyčių buvo cielas velnių lendrynas atvažiavę Šts.
vélnias nemãto; velniaĩ nemãtė (nemãtai) Pnd tiek to, tesižinai: Jau pagailau: auginkis veršį, vélnias tenemãto End. Geriau neeiti, ka jau neturi, jau vélnias i nemãto Gršl. Velniaĩ jo nemãtė, kaip nori, tegul daro Krs. Aš atidavęs būč jam, ale velniaĩ nemãtė Žl. Velniaĩ nemãtė to alaus, bil bačka atsirado Slm. Velniaĩ darbų nemãtė, aš nepersiplėšiu Alz. Velniaĩ nemãtė, mainykim kepurėm! Jnš. Velniaĩ nemãtai, tegul gi mano pareina Sdk. Velniai tavęs nematė, dėk liežuvį ant priekalo ps.
×vélnią mìslyti KlvrŽ, Snt, Sml, Dglš turėti piktų kėslų: Tyli ir vélnią mìslia Klvr. Poterius kalba, bet vélnią mìslija Vlkv. Miršta, o vis tiek mìslia vélnią Klt.
vélnio nãgas kaukaspenis: Aš radau vélnio nãgą Rtn.
vélnio namaĩ smuklė: Juk kur Dievo namai, čia ir velnio namai turi būti I.Simon.
vélnias, ne gegùtė
1. PPr435, Kdl, Grž sakoma, kai nesiseka.
2. Klvr apie blogą žmogų.
vélnias nešiója (nẽša Krž) [už ragų̃] Nmč apie einantį kur nereikia: Kur tave velnias nešioja? Vlkv. Velnias juos nešioja šitokioj nakty! Vb. Kokie velniai tave nešioja tokioj tamsumoj?! Jnšk. Gal tave vélnias nešiója, kur lakstai?! Šmn. Kur vélnias nešió[ja] už ragų̃! End. Alyzai! – riktelėjo Poviliokas pridurmui. – Kur tave dabar velnias neša? J.Balt. Neš‘ jį velniai! Dglš. Kur tave vélnias nẽša?! Lp. Tėvą vėl kur vélnias nẽša Erž. Ne velnias neša, būk namie! Krns. | Ar vélnias tiktai muni čia nẽšė (apie miesto gyvenimą) Krš. vélnias àtnešė apie netikusį žmogų, su kuriuo reikia bendrauti: Vélnias juos ir àtnešė Antz. Gal vélnias čia taũ ir atàneša, išsižiojėlį tokį . Vélnias jį čia àtnešė teip ne čėsu Skrb. Ar vélnias jau čia àtnešė, kam jūs mumiem reikalingi! Sn. vélnias ìšnešė Jrb išsidangino: Nusnaudė – i vė vélnias kur ìšnešė! Mžš. Išnešė velnias už kvailio, ir dar ubago J. Avyž.
vélnias nùnešė [ant uodegõs]
1. nežinia kur nudangino: O žąsis kaži kur vélnias nùnešė Snt.
2. niekais virto: Vélnias ant uodegõs viską nùnešė KlK12,81(Grd). Taip tęsýs [su vedybomis], vélnias galia nunèšti Krš.
vélnias par̃nešė parėjo, parsivilko: Ana, jau ir mano diedą vélnias par̃neša Srj.
vélnias ùžnešė aukštai užsidangino: Ir per balkoną vélnias ùžnešė! Graž. Vélnias juos ažùnešė! Dglš.
vélniu apsinẽšęs negeras: Vélniu apsinẽšusi, bėga i bėga visur Krš. Ką dabar padarysi, ka tokia vélniu apsinẽšusi Krš.
vélnio nẽštas [ir pàmestas] Rgv, Snt, Srd, Erž, Skd; LTR(Grv) nedoras, suktas; apsukrus: Tas vaikas vélnio nẽštas ir pàmestas Tr. Ta boba vélnio neštà ir pamestà Pc. Tas y[ra] vélnio nẽštas i pàmestas Yl. Su tokiu žmogum nesusidėk, jis vélnio nẽštas Jnš. | Ale tai merga: neštà neštà ir vélnio pamestà Kpč.
vélnio ožỹs (ožẽlis Grnk) zool. perkūno oželis (Capella gallinago): Vélnio ožiaĩ kai ėriukai šaukia gerklę paleidę: rodos, ka tę avių pilna to[je] pelkė[je] Jrb.
×vélnio pãduška; LBŽ bot. švylys (Eriophorum).
vélnio pagaĩkštis (pagalỹs); NžR, Sln landūnas, kiršintojas: Ta jo boba – vélnio pagaĩkštis Šln. Žinai, kap mergos yra tokie vélnio pagaliaĩ Švnč.
velnių̃ pagautìnis laikas po vidurnakčio: Šokdavom ir par velnių̃ pagautìnį Šauk.
vélnio pakártuvė kas nenustygsta vietoje: Tai bent vélnio pakártuvė! Tr.
vélnio paklõdas; NžR, Sln pagyrūnas.
vélnio pãmazga toks plūdimas: O tu čia ko atėjai, velnio pamazga! – užsipuolė Gugį V.Krėv. vélnio pãmazgos degtinė: Jūs, velnio pamazgų užgėrę, siuntat TP1881,42.
vélnio pãmušalas vėjavaikis: Aš tavo vandenį gersiu, kojų mazgotą, tu vélnio pãmušale! Snt.
vélnio pántis Pbr suktas žmogus: Eik tu, velnio panti! Ds.
vélnio (velnių̃) pãtinas blogas žmogus: Velnių patinas tas tavo dėdė Lnkl. Koks te jaunikis – vélnio pãtinas Pl.
vélnio paũtai; F bot. durnaropė (Datura stramonium).
vélnio išperė́tas OG293 suktas, gudrus.
vélnio pir̃štas Gs kaukaspenis: Šitam lauke daug velnio pirštų Rud.
vélnio plutà nenaudėlis: Kaip dar y[ra] vienas vélnio plutà, i ans kalba čia šiaip, o dirba kiteip Sd.
vélnio põteriai
1. Skr kortos.
2. burtų žodžiai: Savo velnio poterius šnabždėjo burtininkė Tat.
vélnio pūkaĩ; LBŽ, LFII305 bot. švylys (Eriophorum).
vélnius pū́rais (pùspūriais ) seikė́ti; LTR(Žgč) labai keiktis.
vélnio pùsė Grš toks keiksmas: Ak tu, vélnio pùse! Žg. Ale vélnio pùsė, – negalėjo an te lėkt Mžš. Vélnio pùsė, kas prikusė seną bobą ženytis Kp. Velnio tu puse! – šaukė Dovydonis, jau visiškai įpykęs J.Balt. velnių̃ pùspurė Ggr toks keiksmas: Kame tu raitais, kaip koki velnių̃ pùspurė, vadalojys Sd. velnių̃ pripùtęs Rdm gudrus, suktas: Kuris laksto per visas turgavietes, tas velnių priputęs . Rupūžė tu! Velnių priputęs… P.Cvir.
vélnio ragaĩ Alk reketis kūliams daryti.
vélnio raĩstas didelė netvarka: Čia tikras vélnio raĩstas Tr.
vélnias ráuna (reñka, pariñko, paróvė) sakoma, kai kas bloga atsitinka, darosi (ppr. su neiginiu): Velnias rautų tuos akmenis ir kelmus! P.Cvir. Tave, žalty, nė vélnias neráus! Trk. Vél[nia]s paróvė, jug vienas kaip tu apdirbsi Trk. Nerinks jo velnias! Ds. Tylėk, ba ka paėmęs pakratysiu, tai vélnias tave pariñks! Plv. Ale nė velnias neparinko – nesusirgau Ob. Skubos darbą velnias renka LTR(Vl). Girto nė velnias nerinks Vp. vélnio ridìkas; Mt, LBŽ bot. nuodingoji nuokana (Cicuta virosa).
[stačių̃ Up] velnių̃ prirìjęs (prisirìjęs Sr) Ob; vélnią prarìjęs labai gudrus, suktas: Su juo į pirtį neisi: jis velnių̃ prirìjęs, greit tave apdirbs Kri. Daba ne velnių̃ priėdę, ale prirìję žmonys Krš. Jau ir tas, matyt, velnią prarijęs, nebe teip šneka, kaip pirma šnekėjo Sln. Valiūkė didelė, velnių̃ prirìjusi Krš.
velnių̃ prisiriñkti pasidaryti suktam, gudriam: Seni vaikus iš kelio išveda: vaikeliai geri, tik velnių̃ prisìrenka iš vyresnių Krš. Žėdnas velnių̃ prisiriñkęs Kbr.
vélnio są́valka toks keiksmas. vélnio sė́kla LKKXIII138(Grv) nenaudėlis, nedorėlis: Vat kur vélnio sė́kla, nieko ana nebijo Švnč. Vélnio sė́klos – ne darbo veiza, pabobiais laksto Rdn.
vélnio prisė́stas piktas: Velnio prisė́sta, pikta koki Rg.
vélnio skystìmas degtinė.
vélnias neskõbs Skd nieko neatsitiks.
×vélnio skūrà nenaudėlis: Tikrai, vélnio skūrà tas senis Brž.
×vélnio skūrà apsisiū́ti pasidaryti rambiam, neklusniam: Vélnio skūrà apsisiùvo: nei tėvo, nei močios neklauso Klt.
vélnio išspìrtas iš kelmãlio Prk suktas, klastingas.
vélnio pristótas
1. piktas, pasiutęs: Jau ji turbūt vélnio pristóta yra Skr.
2. labai geras: Francas – muzikantas: vélnio pristótas Rsn.
vélnio sùbinė vlg.
1. neaiški, nežinia kokia vieta: Mus’ vélniuo į sùbinę ana įlindusi, ka aš anos nebmatau Trk. Nu paskuo joti ieškoti [arklio], nu kur aš nujosu – į vélnio sùbinę Kl. Misliju, kurio[je] vélnio sùbinė[je] tas y[ra] End. Iš vélnio sùbinės anie visi (korespondentai) tujau atsiranda paveiksluoti Sd. Mūso Stasys ka parvedė [žmoną] iš kurios vélnio sùbinės Als.
2. toks keiksmas: Eik tu, sùbine velnių̃! End.
vélnias pasùko; Žem suvedžiojo, apgavo.
vélnias pašienãvo apie ką dingusį, žuvusį: Josios vélnias nepašienãvo, pagrįžo Erž. Kursai jau galą gavo, tą velnias pašienavo IM1852,36. vélnio šlúota bot.
1. Rs, Ds amalas, laumšluotė (Viscum): Vélnio šlúota berže pradėjo augt Trgn.
2. LBŽ pelkinis gailis (Ledum palustre).
vélnio šū́das vlg.
1. blogai, nieko gero: Vélnio šū́das iš skubino darbo Šts. Šū́das vélnio iš tokių šienų Snt. Vélnio šū́das bulbių sėjimas su mašina Rdn. Dabar amatininkams vélnio šū́das, kalviams ir kriaučiams tad y[ra] čystai maišas užrištas Trk.
2. kas nieko vertas: Vélnio šū́das kažkoks pašposijo Pln. Tas tavo dvaras velnio šūdas yra LTR(Skd).
3. toks keiksmas: A šū́das vélnio! Snt.
vélnio šū́do vlg. nieko: Vélnio šū́do tokiam, ne padėkavot! Dbk.
velnių̃ prišveĩtęs (prisišveĩtęs) suktas, blogas: Jauni velnių̃ prišveĩtę, a susišnekėsi Krš. Velnių̃ prisišveĩtęs kaip pupų, negal susišnekėti Rdn.
vélnio tabokà; LBŽ bot. aitrusis vėdrynas (Ranunculus acer).
vélnius taisýti (ištaisýti) Lk netinkamai elgtis: Vélnius taĩso, kvepa anam kalėjimas Rdn. Baisius vélnius tokie piemenašai ištaĩso Krš. Vyrai i seni dar vélnius ištaĩso Rdn. Bet daba y[ra] nusiliovęs po tų visų muštynių, nė kokių velnių̃ nebtaĩso Trk.
velnių̃ takaĩs eĩti pasileisti, išdykti: Eĩna vaikesai velnių̃ takaĩs – kas anus galia sutvarkyti Krš.
vélnias (velniaĩ) tráukia sakoma, kai kas bloga atsitinka, darosi (ppr. su neiginiu): Vélnias muni tráuks, ale i tavi tetraũkie! Krš. Netraũks vélnias, sako, pamušiu ir eis Kp. Atsigavau – vélnias netráukia Skrb. Manęs netrauks velniai. Tik tu laikykis! B.Sruog. vélnio triẽdalas; LBŽ bot. žaliasis trobagrybis (Merulius lacrimans).
velnių̃ turė́ti būti su kaprizais: Pasiutusi, tùra tų velnių̃ daugybes! Rdn.
vélnio tùzinas trylika: Kai kiaulė atsiveda vélnio tùziną, tai žinok, jog visi paršai išdvės Skrb.
vélnio úoga; LBŽ bot. vilkauogė (Paris quadrifolia).
vélnio vãbalas prastas, netikęs padaras: Pagul savim gavo mergikę, ne kokį vélnio vãbalą KlK12,81(Rdn). Netur nė vienos vištos, vélnio vãbalas Trk.
vélnio vaĩkas vėjavaikis, nenuorama: Tas jau vélnio vaĩkas buvo, visur ano pilnà Pp. Kitas atrodo inteligentas, o vélnio vaĩkas Yl.
vélnius vaikýti ieškoti priekabių: Žmogus iš nieko vélnius vaĩko Vlkv.
vélniu pasivaĩkiusi niekam netikusi, prasta: Kad ir ana jau vélniu pasvaĩkius Ut. | Duona vélniu pasvaĩkius Kp.
vélnio vardù nueĩti pradingti, pragaišti: O ka tėvalis sergąs buvo, vélnio vardù teip ir nuẽjo End.
vélnius varinė́ti (varýti) End vaidytis, keiktis: Kalbėk čia kaip žmogus, o velnių̃ čia nevarinė́k! Ant. Tos bobelės sodoje vélnius i varýdavo KlK11,89(Pj).
vélnią (vélnius) išvarýti [pro pakáušį] išmokyti, išauklėti: Reikia išvarýti iš jo tą vélnią Šk. Prisibausu mušti, išvarýsu visus vélnius pro pakáušį Krš.
vélnias pavažiuõs kariẽtą teks mirti: Greit vélnias kariẽtą pavažiuõs Grk.
velnių̃ velniaĩs
1. greitai, smarkiai: Karvės vakare eina iš miško velnių̃ velniaĩs Žg.
2. labai, ištisai: Kaunas ma[no] išvaikščiotas velnių̃ velniaĩs Žg.
3. niekais, velniop: Kaip tas ruskių piningas eina velnių̃ velniaĩs Rnv.
vélnius ver̃sti; velniaĩs ver̃stis siautėti: Kaip sublūdę [jauni] – velniaĩs ver̃tas Rdn. Naktims vélnius ver̃ta tokie kuliganai, Jezau, Jezau! Krš.
×vélnio veseilià barniai: Kada vyras su pate nesutaria, tai, sako, par juos vélnio veseilià LKKXIII138(Grv).
×vélnio vesẽlija (veselià)
1. dulkių sūkurys: Užkilo tokia vélnio vesẽlija Snt.
2. pustymas, pūga: Kad papuolau, tai papuolau velnių̃ vesẽlion! Ds.
vélnio vėtỹklė Grl vėjavaikis, nerimtas žmogus: Kad jį kur perkūnas trenktų tą vélnio vėtỹklę! Lkš.
vélnio vyšnià; LBŽ bot. šunvyšnė (Atsopa Balladona).
×vélnius žẽnyti bartis, keiktis: Kad tik kas – vélnius žẽnija LKKXIII138(Grv).
vélnias (velniaĩ) žìno Rsn, Gdž, Gdr, Sb nežinia: Kas te uždegė, vélnias čia žìno, šiaudiniai, taigi, stogai, sausa Pl. Vélnias žìno, kiek mes ten užtruksam End. Ažpykus ana vélnias žìno ką daro Dglš. Jau vél[nia]s žìno, kame ans dabar Trk. Čia karai, čia prūsas, čia rusas – vélnias čia žìno Grš. A vélnias žinójo, ką ans mislijo Klp.
vélnias žìno kiek daug: Blendžias, ė šieno vélnias žìno kiek Dglš. Turi gyvuolių vélnias žìno kiek Dglš.
vélnio žirgẽlis laumžirgis: Velnio žirgelių sparnai virpa saulėje greta siūbuojančios nendrės šėšėlio L.Dovyd.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • velnias — vélnias dkt. Pãsaka apie tai̇̃, kai̇̃p žmogùs vélnią apgãvo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • jūrų velnias — jūrų vélnias Jūrų velniai̇̃ miñta dugni̇̀nėmis žuvimi̇̀s, jūros paũkščiais ir vėžiai̇̃s …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sterblinis velnias — statusas T sritis zoologija | vardynas taksono rangas rūšis atitikmenys: lot. Sarcophilus harrisi angl. Tasmanian devil; ursine sarcophilus vok. Beutelteufel rus. сумчатый дьявол; сумчатый чёрт; тасманийский дьявол pranc. diable de Tasmanie;… …   Žinduolių pavadinimų žodynas

  • amerikinis jūrų velnias — statusas T sritis zoologija | vardynas taksono rangas rūšis atitikmenys: lot. Lophius americanus angl. American goosefish; fishing frog; molligut monkfish rus. американский морской чёрт; американский удильщик ryšiai: platesnis terminas –… …   Žuvų pavadinimų žodynas

  • išsprogtakis jūrų velnias — statusas T sritis zoologija | vardynas taksono rangas rūšis atitikmenys: lot. Ceratias uranoscopus angl. stargazing sea devil rus. глубоководный удильщик звездочёт ryšiai: platesnis terminas – gelminiai meškeriotojai …   Žuvų pavadinimų žodynas

  • švelnusis jūrų velnias — statusas T sritis zoologija | vardynas taksono rangas rūšis atitikmenys: lot. Haplophryne mollis rus. нежная гаплофрина ryšiai: platesnis terminas – gražieji jūrų velniai …   Žuvų pavadinimų žodynas

  • karališkasis jūrų velnias — statusas T sritis zoologija | vardynas taksono rangas rūšis atitikmenys: lot. Haplophryne triregium rus. королевская гаплофрина ryšiai: platesnis terminas – gražieji jūrų velniai …   Žuvų pavadinimų žodynas

  • keturūsis jūrų velnias — statusas T sritis zoologija | vardynas taksono rangas rūšis atitikmenys: lot. Linophryne algibarbata angl. four barbel throat rus. четырёхусая линофрина ryšiai: platesnis terminas – barzdotieji jūrų velniai …   Žuvų pavadinimų žodynas

  • krūmaūsis jūrų velnias — statusas T sritis zoologija | vardynas taksono rangas rūšis atitikmenys: lot. Linophryne arborifera rus. древоусая линофрина; древоусая ризофрина ryšiai: platesnis terminas – barzdotieji jūrų velniai …   Žuvų pavadinimų žodynas

  • sidabraūsis jūrų velnias — statusas T sritis zoologija | vardynas taksono rangas rūšis atitikmenys: lot. Linophryne argyresca rus. серебристобульбовая линофрина; серебристоусая линофрина ryšiai: platesnis terminas – barzdotieji jūrų velniai …   Žuvų pavadinimų žodynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.